Naujų ribų žemėlapį kūręs mokslininkas Rolandas Tučas VRK posėdyje aiškino, kaip atsirado naujasis apygardų ribų žemėlapis.
„Kai kas labai kritiškai vertina, kad čia aštuntas variantas, tačiau kiekvienas menkiausias pakeitimas, tai jau naujas variantas, todėl dabar svarstome aštuntą“, – teigė jis.
Viešai skelbti buvo tik du variantai – pirmas ir septintas.
R.Tučas aiškino, kad keičiant ribas labiausiai atsižvelgta į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, pagal kurį apygardose rinkėjų skaičius negali skirtis daugiau nei 10 proc. Taip pat atsižvelgta į administracinį pasidalijimą.
„Prioritetas buvo tas, kad kuo mažiau savivaldybių ribų būtų darkoma ir rinkėjams būtų patogiau“, – sakė jis.
Pateikusi svarstymams naują žemėlapį VRK sulaukė 77 pasiūlymų. Ne vienas parlamentaras yra išsakęs viešų priekaištų, kad esą ribos perbraižomos nelogiškai, naujovės būsiančios parankesnės jų politiniams oponentams.
Pagėgius paliko su Jurbarku
Daugiausia kritikos VRK sulaukė dėl Pagėgių apygardos, kurioje šiuo metu išrinktas Artūras Skardžius, prijungimo prie Jurbarko. Dėl šios apygardos VRK rašė net jai nepriskirti gyventojai iš Tauragės. Taip pat prašyta Pagėgius jungti su Šilute.
„Čia bandėme įvairius variantus, kokius penkis, galvoti, tačiau kol kas atrodo, kad mažus Pagėgius reikia jungti su mažu Jurbarku“, – sakė komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Tačiau VRK narys Donatas Laurinavičius tikino, kad Pagėgių su Jurbarku jungti negalima, nes tai nepagrįsta etnografiškai ir kultūriškai. Laiškus VRK rašė Jurbarko, Šilutės ir Pagėgių merai.
R.Tučas tikino, kad daugiau jungti beveik nėra kaip, nepapiktinant daugybės gyventojų. „Mes turime geriausią variantą iš blogiausių, nes kitaip nepatenkintų savivaldybių bus dar daugiau“, – pritarė ir Z.Vaigauskas.
Kaune aštuntos apygardos neišgelbėjo
Aistringa diskusija virė ir dėl Kauno padalijimo, mat čia konservatoriai pasiūlė sukurti aštuntą Garliavos rinkimų apygardą, o Kauno rajone palikti vieną apygardą, nors dabar yra padalintas į dvi dalis, o Kaune numatytos septynios apygardos. Siūlymą pristatęs VRK narys Algis Urbonas aiškino, kad šis siūlymas tikrai nėra radikalus ir neišbalansuoja viso žemėlapio. R.Tučas sakė, kad paisant tokio pasiūlymo Kauno priemiesčiai būtų išdalinti per septynias miesto apygardas.
„Rinkėjams tai nebūtų blogai, bet juridiškai aš nežinau, kaip“, – sakė jis.
Balsavimu VRK nutarė siūlymo nepalaikyti. Už jį balsavo tik pats A.Urbonas.
Z.Vaigauskas svarstė, kad šis pasiūlymas atsirado pavėluotai, „gal dėl to, kad jaunieji konservatoriai apygardomis nepasidalija“.
Komisijos nariai tikino, kad pasiūlymas gal ir būtų svarstytinas, tačiau pateiktas per vėlai, kai „pageidavimų koncertas“ jau turėtų baigtis.
Neringos su Palanga jungti nepanoro
Taip pat VRK gavo daug skundų dėl planų Neringą sujungti į vieną apygardą su Palanga ir Kretinga. R.Tučas sakė, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į sutampančius kurortų gyventojų interesus.
„Geografų draugijoje, kuriai priklausau, man primygtinai rekomendavo Neringos nejungti su Klaipėda dėl socialinių priežasčių, nes Neringa suinteresuota turizmu, o Klaipėdos pietiečiai – pramoniniais klausimais. Todėl tai ne vien mano, bet ir mano kolegų nuomonė“, – aiškino, kodėl teikė tokį pasiūlymą, mokslininkas.
Po jo paaiškinimų VRK nariai ilgai nebediskutavo ir nutarė Palangą palikti sujungtą į vieną apygardą su Klaipėda ir Neringa.
„Kai kas mus ir džerimanderingu kaltino, tačiau aš manau, kad tai nepagrįsta, nes 4 tūkst. Neringos rinkėjų 35 tūkst. rinkėjų rezultatų nepakeis“, – sakė Z.Vaigauskas.
Mes bandėme Smiltynėje ieškoti gyventojų, tai radome tik ruonius iš Graikijos grįžusius.
„Mes bandėme Smiltynėje ieškoti gyventojų, tai radome tik ruonius iš Graikijos grįžusius“, – juokavo VRK pirmininkas.
Jis siūlė šią bendrą apygardą pavadinti Jūros vardu.
Tačiau kiti komisijos nariai sakė, kad Neringa turi būti prijungta prie Klaipėdos ir kad dėl to jau buvo sutarta. Be to, pabrėžta, kad Neringa nėra sala ir ji negali būti laikoma turinti teritorinę ribą su Palanga vandeniu.
VRK narys Rokas Stabingis atkreipė dėmesį, kad Neringos gyventojai savo reikalus tvarkosi Klaipėdoje, todėl ir Seimo narį turėtų rinkti kartu su klaipėdiečiais.
Balsavimu VRK nariai nutarė Neringą prijungti prie Klaipėdos.
Daugiau stambių pakeitimų VRK trečiadienį nepadarė – tik vieną kitą smulkią apylinkę paliko senosios apygardos ribose, kai to reikalavo vietos gyventojai.
Dėl Vilniaus sutarė be problemų
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas sakė, kad septynios apygardos Lietuvoje bus sudarytos iš trijų savivaldybių. Tai didžiausias skaičius. 21 apygarda sudaryta iš dviejų savivaldybių, o likusios iš vienos savivaldybės gyventojų.
Kaune, pagal projektą, bus septynios rinkimų apygardos, nes bus sujungtos Centro ir Žaliakalnio apygardos, Klaipėdoje – keturios apygardos.
Šiauliuose numatyta išlaikyti Aušros ir Saulės apygardas, tuo metu Dainų apygarda būtų sujungta su buvusios Šiaulių kaimiškosios apygardos dalimi ir taptų Dainų-Kuršėnų apygarda. Taip pat atsirastų Kelmės-Šiaulių, Žiemgalos (vietoj Pakruojo-Joniškio, dalies Šiaulių kaimiškosios), prijungus dalį Kėdainių rajono – Raseinių-Kėdainių apygarda, Kretingos ir Skuodo rajonai sudarytų Kuršo apygardą, Rokiškio ir dalis Kupiškio – Sėlos apygardą, Švenčionys ir Ignalinos – Nalšios apygardą.
Be kita ko, neliktų Anykščių-Kupiškio apygardos, o atsirastų Anykščių-Panevėžio. Vietoj Molėtų-Švenčionių apygardos ketinama įsteigti Molėtų-Širvintų. Siūloma, kad vieną Seimo narį rinktų Neringos, Palangos savivaldybių ir dalies Kretingos gyventojų. Vietoj Šakių apygardos ketinama įkurti Zanavykų apygardą.
Anot projekto, Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybės sudarytų Sūduvos apygardą, Šilalės, Rietavo ir dalis Šilutės – Pietų Žemaitijos.
Seimo rinkimai vyks 2016 metų rudenį.
Perbraižyti vienmandačių rinkimų apygardų ribas VRK priversta po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo ir Seimo priimto įstatymo pakeitimo.