Nuotolinėje spaudos konferencijoje A.Abramavičius pabrėžė, kad rekomendacijų bus laikomasi tik tiek, kiek jos neprieštaraus Lietuvos interesams.
„Kiek tai neprieštaraus mūsų vykdomai apgręžimo politikai, esant, visų pirma, hibridinei atakai (...) kiek tai neprieštaraus nepaprastosios situacijos ir ekstremaliosios situacijos padėčiai“, – tvirtino jis.
Visgi viceministras patikino, kad kol kas „nesvarstytinas variantas“ elgtis taip, kaip siūlo „Frontex“, ir neišstumti migrantų į Baltarusiją, o vežti juos į pasienio punktus, kad jie galėtų pasiprašyti prieglobsčio.
„Tokios galimybės būtent nepaprastosios situacijos sąlygomis nelabai galime svarstyti. Pagal tam tikrą kriterijų įleidžiami tik tam tikri pažeidžiami asmenys“, – teigė A.Abramavičius.
Anot jo, tokie sprendimai reikštų „atvirų sienų politiką, kuri šiuo metu Lietuvoje tikrai nėra galima“.
„Žiūrėsime pagal galimybes, bet visų priimti tikrai negalime“, – taip jis komentavo ir „Frontex“ rekomendaciją leisti į šalį patekti visiems nepilnamečiams.
Viceministro nuomone, toks sprendimas tik paskatintų didesnę migraciją, o ne ją atgrasytų, ką buvo stengiamasi daryti iki šiol.
„Ta atgrasymo ir apgręžimo politika duoda rezultatų, skaičiai yra minimalūs (...) jeigu mes dabar paskelbsime, kad atidarome sieną, turbūt grįžtume prie šimtų ar net tūkstančių“, – teigė jis.
Nors Lietuvoje pasienyje situacija ramesnė, tačiau hibridinė ataka dar nepasibaigė ir Rusijos veiksmai prie Ukrainos sienų rodo, kad krizė gali tik gilėti, pabrėžė jis.
A.Abramavičius dar kartą pažymėjo, kad šios rekomendacijos nėra imperatyvios, o jas paruošė tik „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras, o ne visa agentūra.
Jo manymu, tokios rekomendacijos kilo dėl to, kad Lietuva nuo pat pradžių veikė skaidriai ir kvietė „Frontex“ prisidėti prie išorinės Europos Sąjungos sienos apsaugos nuo hibridinės agresijos.
„Skaidrus veikimas suponuoja tam tikrą teisinę terpę. Jeigu mes pasižiūrėtumėm į mūsų kaimynę Lenkiją, kur „Frontex“ misija nėra veikianti, pas juos ir tokių rekomendacijų nėra“, – tvirtino jis.
Anot A.Abramavičiaus, blogiausia, kas galėtų atsitikti, jei rekomendacijos nebūtų įgyvendintos, tai – „Frontex“ misijos stabdymas. Šiuo metu Lietuvoje yra 53 šios agentūros pareigūnai.
„Įvertinant galbūt šiuos siūlymus, jei Lietuva imperatyviai visų jų nepriims, galbūt „Frontex“ misija gali būti sustabdyta“, – svarstė jis.
A.Abramavičius paminėjo, kad panašias ataskaitas „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras rašo ir iš Graikijos bei kitų šalių, tačiau ir toliau jose dirba, o šalys gauna Europos Komisijos paramą.
Viceministras sakė manantis, kad Lietuvai netektų sumokėti didelės reputacinės kainos, jei rekomendacijos nebūtų įvykdomos, ir klausė, kokia ta kaina būtų pačiai agentūrai, jei ji nuspręstų pasitraukti iš Lietuvos.
„Jeigu „Frontex“ nepadeda saugoti išorinių ES sienų, ar mums apskritai tokia agentūra su šimtamilijoniniu biudžetu reikalinga (...) aišku, aš čia kiek šaržuoju, bet tada šalys narės gali paklausti, kam tokia agentūra reikalinga“, – svarstė jis.
Portalas delfi.lt antradienį pranešė, kad „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras planuoja Lietuvai rekomenduoti iš esmės keisti vykdomą neteisėtų migrantų atstūmimo politiką.
Anot jo, tai daroma biurui surinkus įrodymus, kad Lietuvos pasieniečiai taiko kolektyvinį migrantų atstūmimą – praktiką, kuri prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos žmogaus teisių konvencijai, o galimybės pateikti prieglobsčio prašymą oficialiame pasienio kontrolės punkte realiai neveikia.
Pagal „Frontex“ biuro pateiktą rekomendacijų projektą, Lietuvai būtų siūloma sieną neteisėtai kirtusius migrantus siųsti ne atgal į Baltarusiją, o patiems vežti į pasienio punktus, kur jie legaliai galėtų pateikti prieglobsčio prašymą.
Stebėseną atlikęs biuras taip pat teigia, kad Lietuvoje neveikia pažeidžiamų asmenų nustatymo sistema. Anot biuro, ypač nerimą kelia tai, kad tarp atstumtų migrantų gali būti sunkiai sergančių žmonių, tėvų su mažais vaikais, senjorų, nėščių moterų, prekybos žmonėmis aukų.
-
„Frontex“ Lietuvos pasienyje pradeda naują misiją
-
Varšuva: į Lenkiją iš Baltarusijos nelegaliai patekti šiemet mėgino beveik 40 000 migrantų
-
EŽTT neleido iš Lietuvos išsiųsti per Kūčias į ligoninę iš pasienio atvežto siro
-
„Frontex“ biuras kritikuoja Lietuvą dėl migrantų atstūmimo, Lietuva tvarkos keisti nežada
Vidaus reikalų ministerija vėliau patvirtino gavusi šias rekomendacijas, tačiau pabrėžė, kad nors jos ir nėra privalomos, tačiau į dalį jų bus atsižvelgta – pvz., dėl pareigūnų mokymo.
Be kita ko, pranešime akcentuojama, jog migrantų iš Baltarusijos krizė nėra natūrali, ją dirbtinai sukėlė Minsko režimas, kai „instrumentalizuojant migrantus buvo surengta hibridinė ataka prieš Europos Sąjungą“.
VRM taip pat pabrėžia, kad Lietuvą ir jos vykdomą politiką remia NATO ir ES.
„Kol ši dirbtinai sukelta neteisėtos migracijos situacija neatslūgs, Lietuva nemato galimybės iš esmės keisti dabar taikomų reagavimo priemonių pasienyje su Baltarusija. Neteisėtų migrantų neįleidimo politiką tęsime bent tol, kol bus įrengtas fizinis barjeras ir visa valstybės siena bus kontroliuojama modernia vaizdo stebėjimo įranga“, – pranešime cituotas A.Abramavičius.
Įvertinusi migracijos krizės valdymo patirtį, Vidaus reikalų ministerija rengia konkrečius pasiūlymus Šengeno sienų kodekso bei Europos migracijos ir prieglobsčio pakto pataisoms.
Nuo rugpjūčio pradžios Lietuvos pasieniečiai apgręžė daugiau nei 8 tūkst. migrantų, tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pakartotinai sieną kirsti bandę tie patys žmonės.
Į Lietuvą šiemet pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Iki sausio vidurio Lietuvos pasienyje su Baltarusija paskelbta nepaprastoji padėtis.
