VRM išvadose taip pat išreiškiamos abejonės dėl Telšių komisariato vadovo veiklos. Jis esą neprofesionaliai ir aplaidžiai organizavo taktinį pareigūnų parengimą – tyrėjas, sulaukęs pagalbos skambučio, permetė viską ant pagalbos prašančios moters pečių, pareigūnai nepanaudojo šarvuotų liemenių, nors jos, kai gaunamas pranešimas apie ginkluotą asmenį, yra privalomos.
Policijos automobilyje neveikė garso ir vaizdo įrašymo įranga, mašina nesiuntė savo buvimo vietos budėtojams, todėl neįmanoma atkurti viso įvykio paveikslo, neįmanoma nustatyti, kaip pareigūnai ruošėsi vykdami į iškvietimą. Tačiau čia ir vėl iškyla policijos reformos problema, kuri viešumoje itin kritikuota iškart po nelaimės Tryškiuose. Reforma, kurios tikslas – universalus policininkas, patruliuojantis gatvėje, o ne dirbantis kabinete. Reformos kritikai sako, kad diegiamas modelis, kuriam nepasiruošta, klaidos sisteminės, jos netaisomos ir daromos kitose teisėsaugos institucijose.
Vėl iškyla policijos reformos problema, kuri viešumoje itin kritikuota iškart po nelaimės Tryškiuose. Reforma, kurios tikslas – universalus policininkas, patruliuojantis gatvėje, o ne dirbantis kabinete.
Rugpjūčio 12-oji. Veiklos skyriaus tyrėjas į tarnybinį telefoną sulaukia skambučio iš Tryškių miestelio gyventojos. Ji praneša, kad namuose smurtauja sūnus. Pareigūnas, nors jam ši teritorija ir priskirta, pareiškia negalintis atvykti. Pasiūlo jai kreiptis į policijos komisariatą ir parašyti pareiškimą dėl smurto, na, o jei grėsmė tiesioginė – skambinti bendruoju pagalbos telefonu.
Bendrasis pagalbos centras registruoja skambutį ir pažymi moters perduotą informaciją, kad sūnus ypač agresyvus, turi peilį, juo sužalojo šunį, grasina kaimynams ir tikina padegsiantis namą. Šią informaciją 112 perduota Telšių budėtojų postui. Šie pasiunčia vienintelį tuo metu laisvą patrulių ekipažą, kuriame 36-erių Liudas Šimkus ir jaunesnė jo porininkė.
Pareigūnai į Tryškius vyksta žinodami apie grėsmę keliantį įtariamąjį, jie turi visas reikalingas technines priemones – liemenes, elektrošoko prietaisus. Atvykę į vietą įtariamąjį pareigūnai pastebi su motina stovintį lauko priemenėje. Paprašo jį eiti kartu iki tarnybinės mašinos, tačiau prie jos priartėjus, vaikinas ima priešintis. Pareigūnai panaudoja elektrošoką ir ant žemės parkritusiam vyrui bandoma uždėti antrankius. Tuo metu įtariamojo ranka išsprūsta, iš kišenės jis griebia peilį ir juo smogia. Porininkė spėja artėjančio peilio išvengti, tačiau Liudui Šimkui jis kliudo kaklo sritį.
Pareigūnas dar vejasi sprunkantį įtariamąjį, tačiau susmunka ir miršta. Tai tik spėjamas nusikaltimo paveikslas, kai kurios įvykio aplinkybės gali būti netikslios, nes didžioji dalis tyrimo detalių – įslaptinta, tai ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tačiau Vidaus reikalų ministerijos atlikto pareigūno nužudymo tyrimo išvada – aiški. Konstatuojama, kad policininkai, galbūt, tinkamai neįvertino padėties rimtumo, įtariamojo pavojingumo. Taip pat nesuderino tarpusavio veiksmų sulaikant vyrą ir svarbiausia – netinkamai taktiškai išsidėstė, nes sulaikymo vieta buvo pasirinkta tarp automobilio ir tvoros.
„Vieta tarp automobilio ir tvoros – pakankamai siaura, joje sunku išsiskleisti, sunku tinkamai reaguoti, esant tiesioginiam grasinimui. Verta konstatuoti, kad jie [policijos pareigūnai – LRT.lt] nebuvo užpulti iš pasalų, tai iš esmės situacija, kuri išsivystė nevykdant paprastų pareigūnų nurodymų ir išaugo į pasipriešinimą. po to, kai nuo paprastų pareigūnų nurodymų nevykdymo išaugo į pasipriešinimą. Galima teigti, jų taktiniai veiksmai nebuvo visiškai tinkami“, – aiškino tyrimą koordinavęs VRM generalinis inspektorius Giedrius Cininas.
Iš karto po nužudymo buvo suabejota ar į įvykį išsiųstas reikiamos kvalifikacijos ekipažas.
„Į įvykio vietą atvykę patruliai, kaip minėjo inspektorius, nekoordinavo veiksmų tarpusavyje, išsidėstymas buvo nesaugus, privalomų atstumų nesilaikyta. Taigi, taktika – silpna, o pareigūnų veiksmuose buvo daug saviveiklos“, – teigė vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas.
Iš karto po nužudymo buvo suabejota ar į įvykį išsiųstas reikiamos kvalifikacijos ekipažas. Ministerija sako, kad taip. Tačiau tuo abejoja buvęs generalinis policijos komisaras. Pasak jo, nieko tirti net nereikėjo, buvo aišku iš karto, kad peiliu ginkluotam smurtautojui sulaikyti reikėjo pareigūnų, kurie tam specialiai pasiruošę, turi specialių taktinių žinių, ko, kaip teigiama, ministerijos išvadose, ir pritrūko žuvusiam policininkui bei jo porininkei.
„Tai ne vien tų pareigūnų ir kitų pareigūnų klaidos, tai yra sisteminės klaidos pradedant nuo darbo organizavimo ir, manau, čia svarbiausia, tai kad ateityje į tokius ar grėsmingesnius įvykius būtų siunčiami specialiai fiziškai, taktiškai, psichologiškai paruošti policijos pareigūnai“, – sakė buvęs generalinis komisaras Visvaldas Račkauskas.
O būtent šis ekipažas tokių įgūdžių neturėjo. Greičiausiai jų neturi ir šimtai kitų policininkų, nes, pasak vidaus reikalų ministro, taktinis, kovinis parengimas visos šalies policijos įstaigose yra apleista sritis ir paliekamas pareigūnų nuožiūrai – nori eini, nori – ne. Tačiau, kas turėtų prisiimti atsakomybę dėl pareigūno žūties? Ministras jau nurodė policijos generaliniam komisarui spręsti dėl Telšių komisariato vadovo Remigijaus Rudmino neeilinės tarnybinės veiklos patikrinimo. Profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas sako, kad policijos vadovai ne kartą buvo įspėti dėl Telšių vadovo R. Rudmino, tačiau reakcijos nebuvo jokios.
„Jeigu jiems gerai, kad tokie rudminai yra ir, kad jie toliau tęstų tarnybą, tai atitinkamai prie kito klausimo reikia ne Rudmino atsakomybės klausimą kelti, bet policijos vadovo. Nes policijos vadovybė žino, kad yra toks Rudminas ir jie žino, kad per paskutinius keletą metų buvo nuolat signalizuojama dėl jo tam tikros netinkamos veiklos, bet jie nieko nedarė“, – teigė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banelis
„Absoliučioje daugumoje atvejų profsąjungų signalai nepasitvirtino. Kaip pavyzdį paminėsiu, vakar dar vieną VRM išvadą dėl Telšių AVPK vadovo veiksmų. Iš visko matyti, kad profsąjungų kaltinimai arba pateikta informacija neatitinka tikrovės“, – teigė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.
Profesinių sąjungų tai nestebina. Esą vadovybės požiūrį į pareigūnų saugą ir sveikatą parodo ir buldozeriu stumiama naujoji policijos reforma. Nepaisant įspėjimų ir net prezidentės priekaištų šiai reformai, ji ir toliau skubinama. Profesinės sąjungos vėl kreipėsi į šalies vadovę.
„Jeigu Liudo [žuvusio policininko – LRT.lt] ir jo porininkės atveju, tai jie bent jau buvo, sakykime, paruošti, aprūpinti. Šiandien dienai mes turime tokių situacijų, kad formuojami patruliai iš vieno pareigūno, kuris pilnai aprūpintas ,ir studento, kuris visiškai nieko neturi ir jie privalo reaguoti į visų kategorijų įvykius. Tai šiandien vyksta. Tai akivaizdu, kad po to įvykio niekas nepadarė jokių išvadų“, – aiškino V.Banelis.
Tuo metu policijos generalinis komisaro pavaduotojas E.Šileris gynėsi, teigdamas, jog reforma vyksta kryptingai ir suplanuotai, atsižvelgiant ir į prezidentės išsakytus vertinimus.
Su tuo nesutinka buvęs generalinis komisaras V.Račkauskas. Esą reforma pradėta ne nuo to galo. Pirmiausiai perskirstytos pareigūnų kompetencijos, pavestos užduotys, kurių vykdyti jie nėra apmokyti ir tik vėliau žadama šias spragas lopyti. Jis sako, kad dar viena tiksinti bomba – policijos ir pasieniečių susitarimas dėl didesnio bendradarbiavimo pasienio zonose: „Tai įsivaizduokite – pasienio zonose, jei pasienietis budėtojo tarnybos bus nukreiptas į panašaus įvykio neutralizavimą – ginkluoto smurtautojo teisės pažeidėjo sutramdymą. Ten iš viso jiems bus sunku elgtis, kadangi jie taktiškai nėra rengiami, kaip reaguoti uždarose mažose erdvėse, sulaikant ginkluotą pažeidėją.“
