Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį įsakė įkurti Internacionalinį legioną, prisidėsiantį prie Kijevo vyriausybės kovos su neišprovokuota Rusijos karine invazija.
Gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar tuomet teigė, kad jau buvo gauti keli tūkstančiai pareiškimų iš prisidėti norinčių užsienio piliečių.
Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta trečiadienį žurnalistams sakė, kad savanorių netrūksta ir Lietuvoje – jų kreipiasi „dešimtys ir šimtai“.
Dar antradienį 15min bendravo su savanorių rinkimą Lietuvoje koordinuojančios grupės įkūrėju Gintautu Mauricu. Jo teigimu, jau savaitės pradžioje į Ukrainos ambasadą buvo kreipęsi virš šimto žmonių.
„Kiek aš žinau, vakar buvo virš šimto prašymų, pateiktų Ukrainos ambasadai, kad leistų jungtis. Ukraina leidžia, bet kol kas nėra Vyriausybės sprendimo, nes tik Vyriausybė gali leisti Lietuvos piliečiui jungtis prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų“, – tuomet sakė G.Mauricas.
Tokius žodžius tądien patvirtino ir premjerė Ingrida Šimonytė, spaudos konferencijoje teigusi, kad prisijungiantiems reikės laukti Vyriausybės sprendimo, bei vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, pranešusi, kad kol kas nė vieno tokio prašymo nebuvo sulaukta.
G.Mauricas tokią situaciją vadino „kamuoliuko mėtymu“ ir teigė, kad Vyriausybė neprisiima atsakomybės ir nepasako, kaip turėtų elgtis Ukrainai ginklu padėti norintys savanoriai.
„Jie negavo, nes jiems į pašto dėžutę neįkrito, bet jie nepasako, kad mums kažkas turi atsiųsti. Jie tik šiandien pasakė, kad negavo. Aš irgi negavau tų prašymų, bet niekas nežino, kad man reikia siųsti. Aš turiu krūvą žmonių, kurie skambina, rašo, kurie nori važiuoti. Ir instruktoriais, ne į karo zoną, ir visą krūvą žmonių, kurie, kaip danai ir latviai, nori jungtis prie svetimšalių legiono ir ten orkus naikinti“, – antradienį sakė jis.
Be priesaikos Ukrainai galima
Vidaus reikalų ministerija 15min patvirtino, kad iš tiesų pagal įprastinę procedūrą Lietuvos piliečiai dėl leidimo tarnauti kitos valstybės tarnyboje kreipiasi į ministeriją, kuri savo ruožtu apklausia visą tuntą valstybės institucijų, rengia išvadą ir kreipiasi leidimo į Vyriausybę.
„Visa procedūra trunka vieną-du mėnesius“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Anot VRM, „kitos valstybės tarnyba“ reiškia bet kokią tarnybą, kurioje reikia kitos valstybės pilietybės ar duoti priesaiką. Pagal Lietuvos įstatymus, be leidimo tai padaręs žmogus netenka Lietuvos pilietybės.
„Tačiau jei LR pilietis netarnaus pareigose, kuriose reikalinga Ukrainos pilietybė bei priesaika, valstybės institucijų leidimo tokiai tarnybai užsienyje nereikia“, – nurodo ministerija.
„Karo Ukrainoje atveju minėta procedūra netinkama ir nebus taikoma, kadangi savo noru dalyvavimas kariniuose veiksmuose nebus susijęs su priesaikos kitai valstybės davimu“, – pabrėžia VRM.
Anot jos, Ukrainos institucijos skelbia informaciją, kad visi užsienio piliečiai bus kviečiami jungtis prie teritorinės gynybos ir formuojamo Tarptautinio užsieniečių legiono, o ne tarnauti reguliariose ginkluotosiose Ukrainos pajėgose.
Tai patvirtina ir Užsienio reikalų ministerija, kuri skelbia, kad karo veiksmuose norintiems dalyvauti Lietuvos piliečiams užtenka gauti Ukrainos Vyriausybės leidimą.
Trečiadienį vakare feisbuke tai patvirtino ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
-
Nevyriausybininkai vienija jėgas rinkdami paramą ir savanorių būrius pagalbai ukrainiečiams
-
Siūloma atverti oro koridorių į Kijevą humanitarinei pagalbai teikti
-
A.Dulkys: sulaukus 300 medikų savanorių vykti į Ukrainą, SAM nutraukia jų registraciją
-
Karas Ukrainoje: Rusijos kariai pateko į Zaporižios AE pirmąjį bloką, elektrinėje kilo gaisras
„Ukrainiečiai kviečia savanorius, bet turinčius karinės patirties (bei geriausia turinčius šarvines liemenes, šalmus ir pan.) ir juos integruoja į teritorinės gynybos padalinius. Lietuva tam leidimų neišdavinėja (išdavinėja Ukrainos ambasados) ir klausti mūsų nereikia, jei nenumatote priiminėti Ukrainos pilietybės ir priesaikos. Tai yra asmeninė savanorystė, kuri žinoma susijusi su visomis rizikomis. Vyksta realus karas ir saugumo niekas negarantuoja“, – rašė jis.
Asmeninę atsakomybę čia pabrėžė ir Vidaus reikalų ministerija.
„Dalyvavimas kariniuose veiksmuose – tai kiekvieno asmeninis apsisprendimas, taip pat raginame Lietuvos piliečius padėti Ukrainos valstybei ir jos žmonės čia, būnant Lietuvoje – aukoti lėšas, prisidėti prie pabėgėlių Lietuvoje apgyvendinimo, transportavimo ir kitų reikalingų jiems paslaugų“, – rašoma 15min pateiktame atsakyme.
Ambasada sulaukia daug prašymų
Tai, kad žmonės aktyviai išreiškia norą prisijungti prie svetimšalių legiono, sako ir Ukrainos ambasada Lietuvoje, kurios tarnautojai 15min sakė sulaukiantys daugybės skambučių ir apsilankymų.
Ambasados darbuotojai sako iš pradžių tikrinantys visų norinčiųjų dokumentus, nes savanoriams nustatyti reikalavimai yra privalomi, vėliau jiems suteikiama informacija apie tai, kur reikėtų kreiptis atvykus į Ukrainą.
„Mes niekada nežinome tiksliai, kiek žmonių išvažiuos, nes tai nėra privaloma – jie patys sprendžia vykti ar nevykti. Mes tik paaiškiname jiems procedūras, nurodome kaip kirsti sieną. Tikslių duomenų, kiek žmonių galų gale sieną kerta, mes neturime“, – sakė ambasados darbuotoja.
15min susisiekė ir su vienu lietuviu, kuris antradienį lankėsi Ukrainos ambasadoje. Anot jo, atstovybėje jis užpildė prašymą prisijungti prie svetimšalių legiono ir gavo visą kontaktinę informaciją, kurios prireiktų atvykus į Ukrainą.
Vyro teigimu, eilėje prie ambasados jis sutiko ir nemažai Lietuvoje gyvenančių baltarusių, kurie taip pat siekė prisijungti prie svetimšalių legiono.
Pasak G.Maurico, pirmadienį iš Lietuvos jau išvyko kiek mažiau nei dešimt instruktorių, kurie yra pasiruošę ne dalyvauti karo veiksmuose, o teikti kitą pagalbą – kiekvienas pagal savo patirtį, kurią sukaupė kariuomenėje.
„Visą šią savaitę turime savanorių, kurie siūlo transportą, kurie dovanoja savo visureigius ir sako nuvežkite ir atiduokite ukrainiečiams. Yra firmų, kurios dovanoja šarvines liemenes instruktoriams ir ukrainiečiams. Yra, kas dovanoja kanistrus, kurą, maistą, ekipuotės elementus. Tikrai yra daug daug žmonių, kurie daro tai, kad kuo mažiau būtų pabėgėlių, nes kuo greičiau mes padėsime baigti tą konfliktą, tuo mažiau mums reikės rūpintis dėl pabėgėlių ir tuo mažiau bus to, kas vyksta Ukrainos miestuose dabar“, – sakė jis.
