Vidaus reikalų viceministro Vitalijaus Dmitrijevo teigimu, karą Ukrainoje stebintiems gyventojams kyla klausimų, kurie yra logiški, todėl pradedama ieškoti atsakymų ir Lietuvoje.
„Norėčiau pasakyti, kad tokios grėsmės Lietuvoje nėra. Mūsų prašymas – išlikti ramiems. Valstybės institucijos savo funkcijas atlieka“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje patikino ministras.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu šalyje įvesta nepaprastoji padėtis yra susijusi tik su valstybės sienos ir objektų apsauga.
„Visos grėsmės, kurios mums šiai dienai žinomos, yra valdomos“, – pabrėžė V.Dmitrijevas.
Viceministro teigimu, didelė dalis gyventojams reikalingos informacijos yra skelbiama VRM ir PAGD administruojamame tinklapyje LT72.LT
„Valstybė yra pasiruošusi, mes turime gyventojų perspėjimo sistemą, mes turime apsaugos planus įvairiose ekstremaliose situacijose“, – pabrėžė jis.
V.Dmitrijevas dar kartą ragino gyventojus pasitikėti institucijomis, jų kompetencijomis ir atsakingų pareigūnų veiksmais.
PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas gyventojų prašė nepanikuoti ir nepasiduoti emocijoms bei patikino, kad gelbėtojai daug laiko skiria investuodami į patarimus gyventojams
„Puikiai suprantam, kad visuomenė stebi įvykius Ukrainoje, jiems kyla emocijos“, – sakė jis.
M.Kanapickas pabrėžė, kad nors jokios informacijos apie galimas panašias grėsmes Lietuvoje nėra, tačiau jei visgi kada nors jos kiltų – reikėtų naudotis priedangos priemonėmis.
„Priedangos priemonė Lietuvoje gali būti praktiškai bet kuri patalpa, kuri naudojama įprastomis gyvenimo sąlygomis. Aš kalbu apie požeminius garažų masyvus, požeminius parkingus, požemines perėjas“, – sakė jis.
Ekstremaliųjų situacijų metu miestuose taip pat galėtų veikti ir Kolektyvinės apsaugos statiniai (KAS). Anot PAGD atstovo, tai galėtų būti koncertų arenos, parodų arenos, sporto salės, mokyklos, darželiai ir panašiai.
„Jos skirtos gyventojams, palikus savo įprastą gyvenamąją aplinką, laikinai sulaukti pagalbos, patenkinant savo būtinuosius poreikius – sulaukti higienos paketo, būt pamaitintam, sušildytam, aprengtam“, – pasakojo M.Kanapickas.
Rusijai praėjusią savaitę užpuolus Ukrainą ir toliau tebetęsiant miestų bombardavimus bei kitas puolamąsias operacijas nuo kurių nukenčia ir civiliai gyventojai, Lietuvoje taip pat kilo daugybė klausimų, kaip reikėtų apsisaugoti tokiu atveju.
Ministerija tikina, kad apie bet kokias kilusias grėsmes gyventojai bus informuoti, jiems bus paaiškinama ką daryti, o egzistuojančios civilinės saugos priemonės užtikrins, kad reikalingos valstybės institucijos ir toliau galėtų sėkmingai funkcionuoti.
