Ministerijos pranešimu, iki šiol nebuvo bendrų aiškių kriterijų, kuriais vadovaujantis reikėtų skelbti ekstremalią situaciją, tad ekstremali situacija paskelbiama ir tais atvejais, kai pakaktų apsiriboti ekstremaliu įvykiu – nors teisinės pasekmės esančios skirtingos.
„Reglamentavimo trūkumai ypač išryškėjo prieš keletą savaičių prasiautus škvalui – Kaišiadorys pasiskelbė ekstremalią situaciją, nors pagal padarinių mastus tai tebuvo ekstremalusis įvykis. O tai yra du skirtingi dalykai – skiriasi ne tik nelaimės mastai, bet ir jos valdymo, padarinių šalinimo organizavimas. Paskelbus ekstremalią situaciją įsijungia ir žalos kompensavimo bei paramos gyventojams teikimo mechanizmas, ko nėra esant ekstremaliajam įvykiui“, – sako vidaus reikalų viceministras Algimantas Vakarinas.
Ekstremalus įvykis ir ekstremali situacija iš esmės skiriasi: ekstremalus įvykis nėra skelbiamas, o jam valdyti ir jo padariniams šalinti pagal jo kilmę pasitelkiamos atitinkamos institucijos – konkrečiai policija, ugniagesiai gelbėtojai ir pan.Pagal siūlomą tvarką, savivaldybės lygio ekstremali situacija būtų skelbiama esant bent vienai iš šių aplinkybių: dėl ekstremalaus įvykio iš nuolatinės gyvenamosios vietos reikėtų evakuoti daugiau kaip 300 gyventojų, jo padariniai apimtų daugiau kaip du trečdalius savivaldybės teritorijos ar sutrikdytų daugiau kaip 500 gyventojų būtiniausias gyvenimo sąlygas ir ši padėtis truktų daugiau nei parą.
Ekstremalią situaciją savivaldybė taip pat galėtų skelbti, jei kokio nors įvykio sukeltiems padariniams šalinti ar gelbėjimo darbams atlikti pagalbos tektų prašyti iš 3 ar daugiau savivaldybių bei esant kitoms apraše numatytoms aplinkybėms.
Ekstremaliai situacijai išplitus didesnėje nei 3 savivaldybių teritorijoje, siūloma Vyriausybės sprendimu skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją.
Taip pat numatyta galimybė skelbti ekstremalią situaciją ne visoje savivaldybės ar valstybės teritorijoje, jei ekstremalaus įvykio padariniai sukeltų staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui ar aplinkai.
Ekstremalus įvykis ir ekstremali situacija iš esmės skiriasi: ekstremalus įvykis nėra skelbiamas, o jam valdyti ir jo padariniams šalinti pagal jo kilmę pasitelkiamos atitinkamos institucijos – konkrečiai policija, ugniagesiai gelbėtojai ir pan.
Paskelbus ekstremalią situaciją, kuri yra pavojingesnė ir didesnio masto nei ekstremalus įvykis, pagal iš anksto parengtus ir suderintus ekstremalių situacijų valdymo planus yra pasitelkiamos atitinkamos civilinės saugos sistemos pajėgos, taip pat atsiranda teisinis pagrindas kompensuoti patirtus nuostolius likviduojant ekstremalios situacijos padarinius bei skirti paramą nukentėjusiems gyventojams.
