„Čia yra susiję su kortelėmis, kurias galima šiandien įsigyti neidentifikuojant savęs, pavyzdžiui, spaudos kioskuose, parduotuvėse ir panašiai“, – BNS ketvirtadienį sakė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Jo teigimu, įsigaliojus siūlomoms Elektroninių ryšių įstatymo pataisoms, įsigijant tokio tipo korteles reikėtų registruotis išankstinio apmokėjimo kortelių pardavimo vietoje, pateikus asmens dokumentą.
Pataisos pateiktos derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei iki balandžio 15 dienos. Ar teikti šias pataisas Seimui, vėliau spręs Vyriausybė.
S.Skvernelis sako, kad priimtos pataisos taps gera prevencija nusikalstamoms veikoms, kurioms daryti reikia mobiliojo telefono.
S.Skvernelis sako, kad priimtos pataisos taps gera prevencija nusikalstamoms veikoms, kurioms daryti reikia mobiliojo telefono.
„Asmuo, kuris nusiperka tokią kortelę, daro nusikalstamas veikas, žinodamas, kad jis išliks neišaiškintas, kadangi jo duomenys niekur nėra fiksuoti“, – teigė ministras.
Pasak jo, pataisos teigiamai atsilieps telefoninio sukčiavimo, melagingų pranešimų ir su terorizmu susijusių nusikaltimų prevencijai.
Taip pat VRM siūlo apibrėžti blokuotinų arba ribotinų veiksmų sąrašą, kuriuo vadovaujantis suteikiama teisė nurodyti ryšių paslaugų teikėjams nutraukti elektroninio ryšio paslaugų teikimą ir (arba) blokuoti skambučius į tam tikrus telefono ryšio numerius.
Be to, siūloma teismams nustatyti teisę nurodyti paslaugų teikėjams nutraukti jų teikimą arba blokuoti skambučius į tam tikrus telefono ryšio numerius, kai nustatoma, kad ryšio priemonė buvo panaudota ne tik sukčiauti, bet visoms nusikalstamoms veikoms daryti.
VRM siekia nustatyti galimybę kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms iš ryšio paslaugų teikėjo realiu laiku be abonento ir (arba) faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo neatlygintinai gauti vietos nustatymo duomenis, kai tai susiję su dingusių be žinios asmenų buvimo vietos nustatymu.
Kaip teigia ministerija, privalomas išankstinio mokėjimo korteles įsigijusių asmenų duomenų kaupimas privalomas Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje ir Norvegijoje.
Operatoriai VRM siūlymą vertina nevienareikšmiškai
Mobiliojo ryšio bendrovės „Omnitel“ atstovas spaudai Mindaugas Snicorius BNS teigė, kad kortelių registravimas galėtų pasitarnauti, sumažinant jų naudojimą blogiems tikslams. Vis dėlto, anot jo, bendrovė nemano, jog šis žingsnis visiškai išspręs problemą.
„Tokie teisės aktai galioja tik nedaugelyje pasaulio valstybių. Tai reiškia, jog bet kuris tokiems tikslams išankstinio mokėjimo kortelę panaudoti ketinantis asmuo ją lengvai įsigis kaimyninėje ar kitoje šalyje. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tai, jog tokios kortelės Lietuvoje naudojamos itin plačiai, jų skaičius didelis – apie 1,8 mln., todėl privalomas kortelių registravimas būtų ilgas ir sudėtingas procesas“, – BNS teigė M.Snicorius.
Anot jo, jei po svarstymų būtų nuspręsta registruoti SIM kortelių turėtojų duomenis, įmonė gerbs ir vykdys reikalavimus.
Tuo metu mobiliojo ryšio operatorės „Bitė Lietuva“ atstovė spaudai Žana Jakevičienė BNS teigė, jog įmonė pritaria VRM siūlymui.
„Suprantame, dėl kokių priežasčių kilo tokia idėja ir esame pasirengę ją įgyvendinti. Didesnių kliūčių nematome“, – BNS sakė Ž.Jakevičienė.
Pasak jos, reikėtų aiškiau apibrėžti pataisų įgyvendinimą ir tai, kokių sąnaudų tai pareikalaus. Operatoriai iki balandžio 15 dienos gali pateikti savo pastabas įstatymo pataisoms.
Bendrovės „Tele2“ atstovas spaudai Andrius Baranauskas BNS teigė, kad VRM siūlymas turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pusių.
„Be abejo, pliusas yra tai, kad kalbama apie bendrą saugumą. Vis dėlto, tarp neigiamų aspektų galima paminėti tai, kad tai sumažins vartotojų laisvę, nes sumažės galimybės įsigyti mobiliojo ryšio korteles, pavyzdžiui spaudos kioskuose. Be to, kortelių savininkų duomenų registravimas pareikalaus papildomų sąnaudų, o jas pavedus mokėti tik operatoriams kentės vartotojai“, – BNS sakė A.Baranauskas.
