Panaši situacija ir dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje – anksčiau vidutiniškai per mėnesį buvo priimama apie 1 tūkst., o šių metų kovo mėnesį – per 2 tūkst. sprendimų.
VRM aiškinimu, šį pokytį lėmė jos pasiūlytos ir kartu su Migracijos departamentu įgyvendintos priemonės: patvirtintų įmonių sąrašas, paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę bei padidintas etatų skaičius departamente.
„Skaičiai geriausiai iliustruoja situaciją. Patvirtintų įmonių sąrašas, priimti nauji darbuotojai, paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę yra tik keli sprendimai, kurie jau duoda rezultatų: greitesnes ir kokybiškesnes paslaugas“, – pranešime teigia vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Vidaus reikalų ministerija ir toliau ieško būdų, galimybių, kad sprendimai dėl išduodamų užsieniečiams dokumentų būtų priimami kuo skubiau. Ministerija nurodo šią savaitę Vyriausybei pateikusi derinti teisės aktų, susijusių su migracijos funkcijų pertvarka, pakeitimų projektus.
Pagal anksčiau pristatytus migracijos sistemos pertvarkos principus, už pilietybės, vizų, asmens dokumentų klausimus būtų atsakinga viena institucija. Reformos plane numatyta, kad nuo kitų metų veiktų Migracijos departamentas Vilniuje su dešimt teritorinių padalinių. Jis apjungtų dabartinio departamento, dalį policijos ir pasieniečių pajėgumų.
Lietuvoje smarkiai augant imigracijai, Migracijos departamentas sulaukia priekaištų, kad nėra pasiruošęs šiems pokyčiams. Jo vadovė Evelina Gudzinskaitė atkerta, kad susitvarkyti su dabartiniais srautais nepakanka resursų.
