Ministrė spaudos konferencijoje apie tai pasisakė atsakydama į klausimą apie įstatymo projektą dėl apgręžimo.
„Informuojame, kad komentuodama apie konsultacijas su Europos Komisija, ministrė turėjo galvoje konsultacijas dėl pokyčių nacionalinėje teisėje, kurių gali prireikti įgyvendinant Europos Teisingumo Teismo sprendimą. Tai – įstatymo „Dėl Užsieniečių teisinės padėties“ pataisos“, – BNS antradienį atsiųstame komentare rašė ministerija.
Kiek anksčiau antradienį spaudos konferencijos metu A.Bilotaitė buvo paklausta, ar Lietuva konsultuojasi su Bendrijos institucijomis, siekiant įstatymo lygmeniu įteisinti migrantų apgręžimus pasienyje. Šiuo metu tai daroma, remiantis ministro lygio įsakymu.
„Mes konsultuojamės su Europos Komisija, tos konsultacijos yra, (...) mes konsultuojamės dėl kažkokių pokyčių ir kitų dalykų, bet kalbant apie pokyčius, pirmiausia, ko mes siekiame, kad europinėje teisėje, migracijos politikoje atsirastų pokyčiai, kuriuos siūlo Lietuva“, – į klausimą atsakė ministrė.
Apgręžimo politiką Lietuva įtvirtino lygiai prieš metus, kai vidaus reikalų ministrė įsakymu leido pasieniečiams apgręžti neteisėtus migrantus. Jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau nei 11 tūkstančių.
Kai kurie kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Pareigūnai tvirtina, kad migrantus jie ne išstumia, o neįleidžia į Lietuvos teritoriją.
ESTT birželio pabaigoje konstatavo, kad Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.
Teismas pabrėžė, kad direktyva dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo draudžia valstybėms taikyti teisės normas, kai net ir įvedus minėtus teisinius režimus ES šalyje neteisėtai esantys trečiųjų šalių piliečiai „faktiškai netenka galimybės naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje“.
Kaip informavo teismas, siekdama pateisinti sulaikymą, valstybė narė, kurioje neteisėtai esantis prieglobsčio prašytojas prašo tarptautinės apsaugos, „iš esmės turi įrodyti, kad, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai“.
Remdamasis šiuo išaiškinimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusią savaitę priėmė palankų užsieniečiui sprendimą jo sulaikymo byloje, pripažindamas jam prieglobsčio prašytojo statusą.
