Seimas antradienį spręs dėl nepaprastosios padėties pratęsimo pasienyje su Baltarusija. Anksčiau nepaprastąją padėtį ketinta įvesti prie Lietuvos valstybės sienos su Lenkija ir 5 km į valstybės gilumą nuo pasienio ruožo, tačiau tokių planų atsisakyta.
VSAT atstovas G.Mišutis leido suprasti, jog tai nesutrukdys pareigūnams dirbti.
„VSAT tai aišku būtų papildoma priemonė, bet nebus, bus dirbama kaip iki šiol – ir sulaikymai vyksta prie Lenkijos sienos, ir gabentojus labai dažnai sulaikome, pradedami ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto žmonių gabenimo, įvairių šalių sulaikomi prie Lenkijos sienos“, – 15min komentavo jis.
Paklaustas, ar neįvedus nepaprastosios padėties prie Lenkijos pavyks užkardyti antrinę migraciją, G.Mišutis teigė, kad tokios beveik nėra.
„Antrinė migracijos, jeigu kalbama apie pasišalinimus iš užsienių registracijos centrų, kurie pas mus trys yra, jos kaip ir nelabai yra.
Pasišalinimų, kai būdavo savivaldybių gyvenamosiose vietose, tose migrantų apgyvendinimo vietose yra užtikrinta normali apsauga – tiek Pabradėje, tiek Medininkuose, tiek Kybartuose“, – pasakojo VSAT patarėjas.
Neatmeta, kad nepaprastąją padėtį įves vėliau
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog nepaprastoji padėtis prie Lenkijos galėtų būti įvedama vėliau, jei to prireiktų.
„Vakar buvo daugiau diskusijų dėl šito punkto, sutarėme taip, kad kol kas Seimas gali priimti nutarimą be šitos nuostatos, bet jeigu būtų poreikis papildyti – jeigu antrinės migracijos užkardymui būtų reikalinga pastangų pasitelkti kariuomenę – tuomet Vyriausybė kreiptųsi į Seimą, kad apribojimai būtų praplėsti“, – Seime žurnalistams antradienį komentavo premjerė.
Jeigu antrinės migracijos užkardymui būtų reikalinga pastangų pasitelkti kariuomenę, tuomet Vyriausybė kreiptųsi į Seimą.
Kol kas, pasak ministrė pirmininkės, antrinė migracija nėra didelio masto reiškinys.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, jog nepaprastoji padėtis prie Lenkijos sienos galėtų būti įvesta ateityje priklausomai nuo Baltarusijos režimo veiksmų.
„Nors šiuo metu situacija gal ir atrodo pakankamai stabili, bet žinant Baltarusijos režimo neprognozuojamumą <...>, mes matome, kad ateity, jeigu šiandien mes ir nematome, gali tekti nepaprastąją padėtį pritaikyti Lenkijos ir Lietuvos pasienyje, bet šiuo metu buvo priimtas sprendimas, kad galbūt galime ir netaikyti šios priemonės“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį komentavo ministrė.
Anksčiau Vidaus reikalų ministerija skelbė, jog situacija Lenkijos pasienyje su Baltarusija „vertinama kaip įtempta ir reikalaujanti nuolatinio pasirengimo bei reagavimo į staigius pokyčius“, dėl to ir siūlyta čia įvesti nepaprastąją padėtį.
Vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė teigė, kad pasienyje su Lenkija matomos antrinės migracijos rizika.
„Matome antrinės migracijos riziką, matome nusikalstamo pasaulio bandymus organizuotai bendradarbiauti su Baltarusijos nusikaltėliais. Turime ne vieną tokį atvejį ir mūsų žvalgybos institucijos jau indikuoja apie tokias rizikas. Tai yra būdas užtikrinti griežtesnę kontrolę, patikrinimus, ir užkirsti kelią antrinei migracijai“, – anksčiau komentavo ji.
Matome antrinės migracijos riziką, matome nusikalstamo pasaulio bandymus organizuotai bendradarbiauti su Baltarusijos nusikaltėliais.
Politikai antradienį Seime teigė, jog nepaprastosios padėties įvedimui pasienyje su Lenkija nepritarė kai kurios frakcijos. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, jog toks režimas kol kas nėra būtinas.
