Šiuo metu tvora ir pjaunanti viela įrengta apie 550 kilometrų atkarpose, o bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai.
Daugiau kaip 100 kilometrų siena eina upėmis, ežerais, pelkėmis, čia valstybės siena stebima vaizdo kameromis, kitomis techninėmis priemonėmis, bet tvoros nėra.
„VSAT sukurta darbo grupė, kuri analizuoja galimybes ten statyti fizinį barjerą, skaičiuoja kaštus, variantus“, – BNS sakė VSAT atstovas spaudai Giedrius Mišutis.
Jis pabrėžė, kad sprendimas dėl to dar nepriimtas, tik analizuojamos techninės galimybės ir skaičiuojami kaštai.
„Sprendimai tikrai nėra priimti, tik analizuojama, kad Čepkeliuose, Baltasamanės pelkėje Švenčionių rajone, prie upių, kur nebuvo galima barjero pastatyti, kad jis vis dėlto atsirastų ir ten. Tai dar visiškai darbinis klausimas“, – tvirtino G.Mišutis.
Anot jo, fizinis barjeras pasienyje turi didelį poveikį stabdant neteisėtą migraciją, kurią skatina Minsko režimas.
„Papildoma fizinė kliūtis būtų veiksminga, ir dabar, ir žiūrint į ateitį“, – teigė VSAT atstovas.
„Matant situaciją, kai pas mus nuliai (bandymų neteisėtai kirsti sieną – BNS), ir matant, kas darosi prie keturis kartus trumpesnės Latvijos sienos, tai yra viena iš pasekmių, kad baltarusiai šita kryptimi dabar nestumia. Dėl to yra labai didelė ir barjero reikšmė“, – sakė jis.
VSAT duomenimis, latviai kasdien registruoja po keliasdešimt, kartais ir daugiau bandymų neteisėtai kirsti jų sieną iš Baltarusijos pusės.
Rugpjūčio pabaigoje VSAT pranešė apie incidentą pasienyje su Baltarusija būtent tame ruože, kur nėra fizinio barjero.
Rugpjūčio 23 dieną pranešta, kad du neuniformuoti asmenys neteisėtai kirto sieną Varėnos rajone ties Čepkelių raistu, kur dėl gamtinių sąlygų fizinis barjeras ir koncertina neįrengti, nupjovė du stulpus su vaizdo kameromis ir pasišalino.
„Tie du asmenys buvo nusitaikę į tas dvi kameras, turėjo akumuliatorinius pjovimo įrankius ir nupjovė du stulpus, ant kurių stebėjimo kameros, dengiančios visą perimetrą“, – tuomet teigė G.Mišutis.
Toks atvejis, anot VSAT, šiemet buvo trečias. Pernai bandymų pažeisti tiek stebėjimo sistemas, tiek fiziškai gadinti barjerą fiksuota 467, šiemet – daugiau kaip pusšimtis.
Fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija nuspręsta statyti po 2021-iais kilusio neteisėtų migrantų antplūdžio iš šios šalies. Lietuva kaltina Minsko režimą jo organizavimu ir vadina tai hibridine ataka.
