„Šiandien pasitarimo metu aš pristačiau techninio inžinierinio barjero diegimo koncepciją, arba taip vadinamo fizinio barjero koncepciją, kuri parengta atsižvelgiant į pasaulinę praktišką, į Europos Sąjungos šalių praktišką, diegiant tokias sistemas ir objektas prie išorinės ES sienos. Taip pat įvertinome Lietuvos ir Baltarusijos sienos specifiką, mūsų šalies geografinę padėtį.
Nenorėdamas detalizuoti kai kurių šios koncepcijos elementų, trumpai pristatysiu, kaip, mūsų matymu, turėtų atrodyti šis fizinis barjeras. Jis būtų iš dviejų fizinių elementų arba apsaugos linijų. Tai pirmoji apsaugos linija būtų koncertina, montuojama ant sienos linijos.
Šalia jos būtų diegiama ir apsauginė tvora, tai būtų 4 metrų aukščio metalinė tvora su Y formos viršūnėmis, kur papildomai turėtų būti montuojama koncertina. Toliau turėtų būti diegiami ir kiti infrastruktūros elementai“, – sakė R.Liubajevas.
Dalis tų elementų jau yra, tai pėdsakų juosta, stebėjimo kameros ir t. t.
„Buvo pasirinktas variantas, kad nebus diegiamas pamatas, bus tik betonuojami stulpeliai. Ir dalis tvoros bus įkasama į žemę.
Koncertinos buvimas prie apsauginės tvoros pirmiausia apsunkintų prieigą prie apsauginės tvoros. Tam, kad tą tvorą įveiktų arba ją pažeistų, arba sunaikintų“, – kalbėjo VSAT vadas.
VSAT skaičiavimais pagal kitų šalių praktišką, tokio projekto biudžetas galėtų būti 152 mln. eurų.
„Kalbame apie fizinio barjero diegimą prie sienos ruožo, kuris yra 508 km. Priminsiu, kad sienos ilgis su Baltarusija 670 km, tačiau ne visur fizinė kliūtis arba barjeras bus diegiamas dėl lanšafto ypatybių, prie vandens telkinių“, – sakė R.Liubajevas.
Skaičiuojama, kad darbai galėtų užtrukti dvejus metus, tačiau jeigu objektui bus suteiktas ypatingo statinio statusas, tuomet šis laikas gali sutrumpėti.
VSAT vadas patvirtino, kad pastebima migrantų, kurie kartą neįleisti, vėl bando patekti į Lietuvą.
„Tie žmonės buvo įtikinėjami vėl atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir pasinaudoti prieglobsčio suteikimo ir nagrinėjimo procedūra, kuri egzistuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Pastebėta tokių atvejų, kad ir Baltarusijos pasieniečiai taiko tam tikras priemones, siekdami atgrasyti tuos neteisėtus migrantus grįžti į Baltarusijos teritoriją.
Tačiau daugeliu atvejų tie žmonės pasišalindavo gana sėkmingai. Arba kai kuriais atvejais Baltarusijos pasieniečiai tiesiog išlydėdavo tuos neteisėtus migrantus, kurie tiesiog likdavo prie valstybės sienos linijos“, – apie neteisėtus migrantus sakė R.Liubajevas.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko 4,11 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Irako – 2 797.