Pasieniečiai duomenų neturi
„Objektyvių duomenų, kad minėti Afganistano piliečiai šiuo metu yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, mes neturime“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė VSAT vadas.
„Nei patvirtinti, nei paneigti tą faktą, kad jie yra Lietuvoje, aš negaliu“, – teigė jis.
Pasak VSAT vado, jei afganistaniečiai yra Lietuvoje ir susitiktų su pasieniečiais, pirmiausia būtų nustatinėjama jų tapatybė.
„Jei būtų nustatyta, kad tai yra tie neteisėti migrantai, kurie yra minimi sprendime, jie nebūtų grąžinami į Baltarusiją“, – tvirtino jis.
Tiesa, R.Liubajevas neatmetė galimybės, kad afganistaniečiai galėjo į Lietuvą patekti nepastebimai.
„Galim pamatyti, galim nepamatyti. Teoriškai gali prasmukti vienas kitas asmuo“, – sakė jis.
Pasak R.Liubajevo, viena migrantų grupė pasienyje su Baltarusija yra nuo rugsėjo 2 dienos. Lietuvos pasieniečiai jiems teikia maistą, vandenį, medicininę pagalbą.
-
Neeilinė istorija pasienyje: Lietuvos ligoninėje pagydyta migrantė grąžinta į Baltarusiją
-
Arkivyskupas G.Grušas ragina padėti į Lietuvą atvykusiems migrantams
-
Pasienyje su Baltarusija per parą apgręžta apie 40 migrantų
-
URC vadovas: nepakeitus teisės aktų, dalies irakiečių gali nepavykti grąžinti į tėvynę
Lietuvos atstovė EŽTT – sprendimas keistas
Lietuvos atstovė EŽTT Karolina Bubnytė teigė, kad normaliu atveju toks sprendimas galėtų būti priimamas, kai pareiškėjams kyla didžiulė ir neatitaisoma žala, tačiau šis sprendimas yra „kitoks“.
„Pats EŽTT neturi duomenų, kur jie yra – nėra žinoma, ar jie yra Lietuvoje“, – tvirtino K.Bubnytė.
Ji dar kartą pabrėžė, kad EŽTT sprendimas neįpareigoja Lietuvos įsileisti minėtų migrantų į Lietuvą, jei jie šiuo metu būtų Baltarusijoje.
„Jeigu jie atvyktų pagal Lietuvos tvarką – eitų per pasienio punktą ir pateiktų prašymus, jiems negresia joks grąžinimas. Automatiškai būtų įgyvendintos laikinosios apsaugos priemonės. Kyla klausimas, kodėl pareiškėjų advokatė jiems nepatarė to padaryti“, – sakė Lietuvos atstovė EŽTT.
„Keistas sprendimas. Iš tikrųjų neteko mano praktikoje tokio matyti“, – teigė ji.
Su migrantams atstovavusia advokate nepavyko susisiekti nei K.Bubnytei, nei Teisingumo ministerijos atstovams.
„Tikrai nereikėtų pūsti didelio burbulo, nes mes ir be EŽTT raginimo tikrai užtikrintume tų asmenų, kurie yra potencialūs prieglobsčio prašytojai, teises“, – kalbėjo Lietuvos atstovė.
Strasbūro teismo sprendimą ji pavadino „pertekliniu“.
K.Bubnytė pabrėžė, kad EŽTT visiškai nekvestionuoja Lietuvos nustatytos migrantų priėmimo ir sienos apsaugos tvarkos bei reikalavimo prašymus dėl prieglobsčio pateikti oficialiuose pasienio punktuose.
„Mes toliau veiksime pagal nustatytą vidaus teisę“, – sakė ji.
VRM neatmeta provokacijos galimybės
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius teigė negalintis atmesti galimybės, kad kreipimasis į teismą yra Baltarusijos režimo provokacija.
Anot jo, ypač atsargiai toks kreipimasis turėtų būti vertinamas bendrų Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių pratybų „Zapad“ kontekste.
„Teismas aktualizuoja galbūt Afganistano situaciją (...). Labai geras galbūt propagandine prasme dabar laikotarpis, kad žmonės galbūt bėga iš Afganistano, bėga per Baltarusiją, kad Lietuva, Lenkija ar Latvija jų neįsileidžia“, – sakė jis.
Pasak A.Abramavičiaus, Baltarusijos režimui tai – papildomas koziris.
Jis taip pat teigė, kad pasienyje dirbantys vidaus reikalų sistemos pareigūnai šiuo metu yra aukštesnėje parengtyje, o sprendime minėti migrantai gali į juos kreiptis pasienio punktuose arba bet kurioje kitoje vietovėje.
Visgi viceministras patikino, kad specialiai jų nebus ieškoma – kariuomenė „nešukuos“ teritorijų.
„Sunku kalbėti apie juodą katę juodame kambaryje, ypač jei ten jos nėra“, – sakė A.Abramavičius.
Jo manymu, negalima atmesti varianto, kad minėti migrantai apskritai neegzistuoja.
„Neatmesčiau, be abejo. Turbūt trys variantai yra – arba jie egzistuoja Lietuvoje, arba Baltarusijoje, arba Afganistane“, – kalbėjo A.Abramavičius.
Penki afganistaniečiai sako esantys Lietuvoje
Europos Žmogaus Teisių Teismas trečiadienį uždraudė Lietuvai į Baltarusiją atgal grąžinti penkis afganistaniečius, kurie teigia buvę įstrigę pasienyje, o dabar besislapstantys Lietuvoje.
Į Strasbūro teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreipėsi penki Afganistano piliečiai.
Jie teigė, kad atvyko į Baltarusiją šių metų rugpjūtį, o nuo to laiko kelis kartus bandė patekti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.
Vyrai teigė, kad Afganistaną paliko, nes kaip vakarietiški ir išsilavinę Afganistano gyventojai jie gali sulaukti valdžią perėmusio Talibano keršto.
„Kelis kartus jiems nepavyko nei patekti į Lietuvą, nei grįžti į Baltarusiją. Todėl jie buvo įstrigę pasienyje. Jie greičiausiai slepiasi Lietuvos teritorijoje nuo rugsėjo 5 dienos“, – rašoma teismo pranešime spaudai.
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska trečiadienio vakarą 15min sakė, kad pirmiausia bus aiškinamasis, ar afganistaniečiai tikrai šiuo metu yra Lietuvoje.
Ji taip pat pabrėžė, kad teismo sprendimas nėra įpareigojimas įleisti migrantus į Lietuvą.
Konvencija draudžia kolektyvinius išsiuntimus
EŽTT prižiūri, kaip Europos Tarybos narės laikosi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.
Ši konvencija draudžia kolektyviai išsiųsti užsieniečius.
Sparčiai išaugus migrantų srautui, Lietuvos pasieniečiai nuo rugpjūčio pradžios nebeįsileidžia migrantų, neteisėtai kertančių sieną – imamasi priemonių atstumti juos atgal.
Lietuvos oficiali pozicija – prieglobsčio prašymai gali būti priimami tik pasienio punktuose arba ambasadoje.
Kartais migrantų grupės įstringa pasienyje, nes juos į Lietuvą, Latviją arba Lenkiją ima stumti Baltarusijos pareigūnai.
Trečiadienį buvo pranešta apie atvejį, kai tarp dviejų šalių įstrigusi migrantė iš Somalio iš pasienio dėl sveikatos sutrikimo buvo išvežta į Lietuvos ligoninę, tačiau sulaukusi pagalbos paskui buvo grąžinta atgal į Baltarusiją. Valstybės sienos apsaugos tarnyba teigia, kad tokia buvo pačios migrantės valia.
Tokie patys sprendimai – Latvijai ir Lenkijai
Analogiškas laikinąsias apsaugos priemones EŽTT jau pritaikė dėl afganistaniečių ir irakiečių, įstrigusių Lenkijos ir Latvijos pasienyje su Baltarusija.
Teismas paskelbė laikiną įpareigojimą Latvijai ir Lenkijai teikti pagalbą dviem migrantų grupėms, mėginusioms neteisėtai patekti į Europos Sąjungą iš Baltarusijos.
Abiejų šalių institucijos įpareigotos aprūpinti visus pareiškėjus maistu, vandeniu, drabužiais, suteikti reikalingą medicinos pagalbą. Taip pat, jei įmanoma, laikiną būstą. Ši pagalba turėtų būti teikiama nepaisant jokių įsipareigojimų, kuriuos, remdamasi tarptautine teise, turėtų prisiimti Baltarusija.
Įpareigojimas galios tris savaites iki rugsėjo 15 dienos.
Kartu EŽTT pabrėžė, jog šis sprendimas nereiškia, kad Lenkija ir Latvija privalo įsileisti pareiškėjus į savo teritoriją.
Anot jo, valstybės turi teisę kontroliuoti savo sienas, užsieniečių buvimą jų teritorijose ir šių asmenų išsiuntimą, vadovaudamosi visuotinai priimtomis tarptautinės teisės normomis ir savo įsipareigojimais, įskaitant susijusius su Europos žmogaus teisių konvencija.
Skundą prieš Lenkiją pateikė 32 Afganistano piliečiai, o skundą prieš Latviją – 41 kurdų kilmės Irako pilietis. Šiuo metu jie yra įstrigę prie Baltarusijos sienos su abiem valstybėmis.
