ŠIAME INTERVIU RASITE
- Kodėl Lietuvos pasienyje padėtis ramesnė nei Lenkijos
- VSAT skaičiavimais, sieną nepastebėti kerta 7 proc. migrantų
- Žmonių gabenimu iš Lietuvos užsiima lenkų, ukrainiečių ir kartvelų nusikaltėliai
- Prasmukę pro pasienio ruožą migrantai nebebus grąžinami į Baltarusiją
– Lenkija vakar apkaltino Baltarusijos režimą, kad keli ginkluoti asmenys Vėlinių naktį buvo įsiveržę iš Baltarusijos į Lenkijos teritoriją. Ar Lietuvos pasieniečiai yra susidūrę su panašiomis provokacijomis, kad būtų siunčiami ginkluoti asmenys per sieną, kad būtų griaunamos tvoros?
– Iš tiesų situacija prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos yra labai sudėtinga. Situacija prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos yra skirtinga. Nors ir buvo atvejų, kai Baltarusijos teisėsaugos institucijų atstovai įžengdavo į Lietuvos Respublikos teritoriją, tačiau tokių provokacijų, kaip prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, mes kol kas neturėjome.
Migrantų elgesys prie mūsų sienos iš esmės skiriasi nuo elgesio prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, net vykdant neįleidimą arba apgręžimą.
Lukašenkos režimas šiuo metu susikoncentravęs į Lenkijos Respublikos pusę
Neteisėtų migrantų srautai yra daug mažesni, nepaisant to, kad mes pastaruoju metu pastebėjome šiokį tokį augimą. Prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos vidutiniškai per parą neįleidžiama virš 600 asmenų.
Mes taip pat neturėjome tokių atvejų, kai neteisėti migrantai arba Baltarusijos teisėsaugos institucijų atstovai gadintų tvorą arba koncertiną.
– Kodėl Baltarusijos režimas ir migrantai elgiasi kitaip ties lenkų siena negu ties mūsų siena?
– Greičiausiai tai yra susiję su tuo, kad kelias į Vokietiją per Lenkijos Respublika yra trumpesnis.
Taip pat vis dažniau išgirstame, kad pakankamai nemažai neteisėtų migrantų, kurie pasirinko būtent kelią per Lenkiją, pavyksta atvykti į Vokietiją, turime nemažai neteisėtų migrantų sėkmės istorijų.
Matyt, pats Aliaksandro Lukašenkos režimas šiuo metu susikoncentravęs į Lenkijos Respublikos pusę, matydamas, kad ten dar galima migrantams praeiti.
Nepaisant to, ir prie mūsų sienos situacija išlieka pakankamai įtempta. Ačiū Dievui, kol kas neturėjome tokių sudėtingų situacijų, kai būtų šaudoma arba net grasinama ginklu mūsų pasieniečiams. Tačiau mes turim būti tam irgi pasiruošę.
– Dar vienas skirtumas yra ir humanitarinė padėtis. Jau pranešta apie dešimt mirusių migrantų Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Kokių priemonių imatės, kad tokia situacija nepasikartotų ir Lietuvoje?
– Viena svarbiausių priemonių yra įvertinti neteisėtų migrantų būklę ir suteikti pagalbą tiems žmonėms, kam kokia pagalba reikalinga. Kviečiami medikai, neteisėti imigrantai, kurie skundžiasi sveikata, vežami į gydymo įstaigas, ten atliekamas jų sveikatos būklės vertinimas, ir tik po to priimamas sprendimas, ar leisti tiems žmonėms atvykti į Lietuvą, ar ne.
Taip pat ruošiamės dalinti neteisėtiems migrantams taip humanitarinius paketus. Su nevyriausybinėmis organizacijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais deriname, kokie dalykai įeitų į tą humanitarinį paketą. Mūsų pareigūnai tikrai galėtų tuos paketus dalinti, kai tokia pat parama ar pagalba reikalinga.
Ir dabar mūsų pareigūnai suteikė pagalbos tiems migrantams: teikiamas vanduo, maistas, net buvo tokių atvejų, kai mūsų pareigūnai pirko batus neteisėtiems migrantams, kadangi ateidavo prie valstybės sienos nurengti arba basi.
– Ar nevyriausybinėms organizacijoms leisite veikti pasienio ruože, ar ne?
– Labai sudėtinga būtų tą padaryti. Tos grupės, kurios yra prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos, yra mobilios, jos dažnai juda. Jeigu informaciją apie tokios grupės buvimą nevyriausybinės organizacijos gauna, tokia informacija siunčiama ir mums, ir mes atlikdami patikrinimą dažniausiai jų nerandam.
Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje tos grupės gyvena prie valstybės sienos pakankamai ilgą laiką. Būtų sudėtinga padaryti taip, kad ta parama būtų teikiama kitų institucijų atstovų, kalbu ne tik apie nevyriausybinių organizacijų atstovus, pavyzdžiui, SADM atstovams būtų labai sudėtinga tą daryti. Labai logiškas sprendimas, kad tuos paketus dalintų VSAT pareigūnai, kadangi jie nuolat yra prie valstybės sienos, jie nuolat susiduria su neteisėtų migrantų grupėmis.
– Baltarusijos opozicijos aktyvistai skelbia, kad Baltarusijoje šiuo metu galėtų būti nuo 8 tūkst. iki 22 tūkst. migrantų iš Artimųjų Rytų. Kokius jūs turite duomenis, kiek gali būti tokių migrantų, kurie galėtų artimiausiais mėnesiais bandyti kirsti Lietuvos sieną?
– Faktas, kad neteisėtų migrantų arba potencialių neteisėtų migrantų Baltarusijoje yra daug. Matome per socialinius tinklus platinamą informaciją, kaip tie migrantai gyvena ir Minske, ir Gardine.
Tačiau pasakyti konkrečiai, kiek tokių migrantų šiuo metu galėtų būti Baltarusijoje, labai sudėtinga. Turime labai skirtingą informaciją, kuri ateina iš skirtingų šaltinių – ir opozicija, ir mūsų kolegos lenkų pasieniečiai teikia skirtingą informaciją.
Šiokių tokių vertinimų mes turime ir iš mūsų žvalgybos institucijų, bet pasakyti konkrečiai, kad ten yra 15, ar 10, ar 8, ar 7 tūkstančiai, mes negalime. Reisai atvyksta, neteisėti imigrantai atvyksta.
Bendraudami su neteisėtais migrantais, kurie šiuo metu sulaikomi, mes turim informaciją, kad jie atvyko prieš 10 dienų ar savaitę. Srautas iš Azijos šalių kol kas yra ir, matyt, dar kurį laiką bus, jeigu nebūtų imtasi labai rimtų tokių politinių poveikio priemonių kaip, pavyzdžiui, sankcijos.
– Kokius scenarijus esate susimodeliavę? Ar turite scenarijų, kas būtų, jei ne dešimtys ar šimtai, o tūkstančiai migrantų pajudėtų per sieną vienu metu?
– Turime keletą scenarijų.
Vienas aspektas – prasiveržimo galimybė, brutalus neteisėtų migrantų bei Baltarusijos teisėsaugos institucijų elgesys. Matėme Lenkijoje bandymų prasiveržti, dabar aktyviai analizuojame informaciją, video medžiagą, bendraudami su Lenkijos pareigūnais bandome pasiruošti tokiems veiksmams.
Laukėme padidėjusių srautų per ilgąjį savaitgalį, bet netikėtai tas savaitgalis buvo labai ramus
Kitas scenarijų blokas susiję su srautais – kas būtų, jeigu didėtų neteisėtų migrantų, bandančių atvykti į Lietuvą, srautai. Būtų imamasi ir politinių priemonių, kalbėtume ir apie nepaprastosios padėties skelbimą prie valstybės sienos, būtų pritraukiamos papildomos pajėgos. Mūsų pagrindinis partneris yra Lietuvos kariuomenė ir nuo spalio 30 dienos susitarėme padidinti pajėgumus prie valstybės sienos, vertindami augimo tendenciją.
Atvirai tariant, laukėme padidėjusių srautų per ilgąjį savaitgalį, bet netikėtai tas savaitgalis buvo labai ramus. Turėjome informacijos, kad gali būti neramumų neteisėtų migrantų apgyvendinimo centruose, bet viskas buvo pakankamai ramu.
– Užsiminėte apie galimybę skelbti nepaprastąją padėtį. Ar dabar jūsų tarnybai nebūtų lengviau veikti, jeigu būtų toks režimas? Kokiu scenarijumi ragintumėte skelbti nepaprastąją padėtį?
– Tai politinis klausimas. Kalbant apie mūsų darbą, pasieniečiams galbūt būtų lengviau dirbti, ir ne tik dėl to, kad būtų apribotas patekimas į pasienio ruožą organizacijoms ar žurnalistams, bet ir dėl to, kad turėtume daugiau priemonių dirbti su vietiniais gyventojais. Būtų galimybė efektyviau taikyti neįleidimo taktiką prie valstybės sienos.
– Vienas iš migracijos krizės rizikos faktorių yra terorizmo grėsmė. Kaip bendradarbiaujate su žvalgyba ir karine žvalgyba, kad tarp migrantų būtų identifikuoti potencialūs teroristai?
– Situacija nuo rugpjūčio pasikeitė. Į Lietuvos Respubliką įleidžiama labai nedaug neteisėtų migrantų, nors tokių ir yra. Jų visų atžvilgiu taikoma patikrinimo procedūra. Patikrinimas buvo taikomas ir tų migrantų, kurie atvyko iki rugpjūčio mėnesio, atžvilgiu.
Mums padėjo NATO partneriai, kurie turi duomenų dėl asmenų ir organizacijų dalyvavimo teroristinėje veikloje. Šio bendradarbiavimo pagalba pavyko identifikuoti keletą asmenų, kurie turėjo ryšį su organizacijomis ir buvo įtraukti teroristinę veiklą. Jie buvo laiku nustatyti.
Dabar, kai srautas sumažėjo, taikomas algoritmas kartu su Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento specialistais. Esame pakankamai neblogai apsaugoti, pavyko praskenuoti visus neteisėtus migrantus.
– Ar daugiau kalbama apie terorizmo grėsmę iš tokių kurdų grupuočių kaip Kurdistano darbininkų partija, kuri galbūt Lietuvai keltų mažiau grėsmės, ar buvo nustatyta sąsajų ir su „Islamo valstybės“ grupuote?
– Tokių sąsajų ir kontaktų buvo nustatyta įvairių ir ne tik kalbant apie organizacijas, kurias paminėjote. Nenorėčiau plačiai komentuoti, su kokiomis organizacijomis buvo susiję neteisėti migrantai. Tačiau tokių atvejų buvo, jie buvo laiku identifikuoti ir žmonės kai kuriais atvejais buvo išsiųsti, kitais atvejais sulaikyti ir su jais buvo pakankamai aktyviai dirbama.
– Kaip migracijos krizė veikia VSAT darbą – ar jūsų pareigūnai turi persiorientuoti nuo kovos su prekių kontrabanda į kovą su žmonių kontrabanda?
– Tiek COVID situacija, tiek neteisėta migracija padarė mus daug stipresniais. Pareigūnams tai buvo didžiulė pamoka.
Daug mūsų pareigūnų tarnavo penkis ar 10 metų ir buvo vos vieną ar kelis kartus matę neteisėtą migrantą ar žmogų, sulaikytą už valstybės sienos pažeidimą, daugiau būdavo orientuojamasi į kovą su kontrabanda.
Ši problema išlieka ir dabar. Palyginus su 2019 metais, kontrabandos mastai sumažėjo, bet lyginant su praėjusiais metais, šiemet atvejų skaičius vėl išaugo. Praėję metai buvo išskirtiniai dėl pandemijos ir žmonių judėjimo per sieną apribojimo.
Tenka dirbti keliais frontais. Paskutinių savaičių įvykiai rodo, kad ta neteisėta veikla tebevyksta, nors ir turime daugiau pajėgumų bei technikos prie valstybės sienos. Praėjusią savaitę pavyko sulaikyti didelį kontrabandos kiekį, tuo atveju buvo šaudoma, o kontrabandininkai taranavo mūsų transporto priemonę.
– Kalbant apie prekybą žmonėmis, žmonių gabenimą, ar stebite užsienio nusikalstamų grupuočių dėmesį Lietuvai?
– Taip, tokia tendencija yra. Antrinėje migracijoje matome, kad neteisėti migrantai, kurie apgyvendinti Lietuvoje, į kitas Europos Sąjungos šalis gabenami ne tik savo šeimos narių – dalyvauja ir kitų valstybių piliečiai. Turime ir Lenkijos, ir Sakartvelo, ir Ukrainos piliečių, taip pat Europos Sąjungos šalių piliečių arba turinčių leidimą gyventi ES šalyse.
Taip pat vyksta rimtas didelio masto ikiteisminis tyrimas, kuris orientuotas į Baltarusijos režimo įsitraukimą į organizuotą gabenimą per valstybės sieną. Čia dirbame su Lietuvos policija, Europolu, Vokietijos federalinės policijos atstovais ir Lenkijos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovais.
– Kada tas tyrimas galėtų būti baigtas?
– Prognozuoti sudėtinga, nes epizodų atsiranda vis daugiau. Ko gero, sudėtinga situacija prie mūsų sienos išliks kurį laiką. Prognozuoti, kad artimiausiu metu krizė pasibaigs, būtų per daug naivu. Matome, kad Lukašenkos režimas nuolat spaudimą didina.
Kai atrodo, kad situacija ramesnė ir norisi mums kiek lengviau įkvėpti ir iškvėpti, bet po dviejų savaičių vėl matome ir srautus, ir provokacijas. Mūsų bendradarbiavimo su kitomis institucijomis dėka reikėtų išlaikyti aukštą sienos apsaugos kontrolės lygį.
Mūsų pareigūnams tenka didelė našta, bandome motyvuoti pareigūnus, siūlome reabilitacijos galimybes, buvo sveikintinų pilietinių iniciatyvų. Nuovargis yra, jį jaučiame, bet jaučiame tą nuovargį ir kitoje pusėje.
– Pakalbėkime apie atstūmimo taktiką, kurią jūs oficialiai vadinate neįleidimo taktika. Pagal ministrės įsakymą, į Baltarusiją grąžinami migrantai, esantys pasienio ruože. Ar yra aiškios taisyklės, ką darote su migrantais, kurie sulaikomi šalies gilumoje, arba grąžinami iš Lenkijos – kada jie vežami prie sienos, kada jiems leidžiama prašytis prieglobsčio?
– Jeigu tokių grąžinimo atvejų ir būdavo, tai dabar laikomės labai griežtos pozicijos, kad ta (grąžinimo) tvarka turėtų būti taikoma tiems neteisėtiems migrantams, kurie sulaikomi pasienio ruože.
Paskutiniai pavyzdžiai, kai neteisėti migrantai buvo sulaikyti Vilniaus geležinkelio stotyje, jų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jeigu neteisėti migrantai grąžinami iš Lenkijos Respublikos, taikoma tokia pat tvarka. Beje, nemažai iš tų neteisėtų migrantų, kurie grąžinami iš Lenkijos Respublikos, yra tie, kurie savavališkai pasišalino iš užsieniečių registracijos centro Latvijoje.
Dažnai užduodamas klausimas, kiek neteisėtų migrantų prasmunka ir praeina. Per visus metus iš Lenkijos Respublikos mums buvo perduota iki 50 asmenų tokių, kurie praėjo per Lietuvos ir Baltarusijos sieną nepastebėti. Tai labai mažas procentas. Kritiškai save vertindami mes skaičiuojame, kad iki 7 proc. neteisėtų migrantų gali praeiti.
Mūsų taktiką ir veiksmus stebi Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijos. Pastarosiomis savaitėmis daug pažeidimų vyksta Varėnos rinktinės ruože, kai vienu metu paleidžiamos kelios grupės. Tai atitraukia mūsų pajėgas, nes turime atlikti visus veiksmus, įvertinti tų migrantų būklę ar suteikti jiems pagalbą, vykdyti apgręžimą. Tokiu atveju paleidus nedideles grupeles jos turi šansą praeiti. Mes labai greitai sureagavome į tą informaciją, kuri pasirodė žiniasklaidoje, ir sustiprinome veiksmus antroje ar trečioje linijoje.
Tie migrantai, kuriems pavyksta prasmukti, vis tiek sulaikomi Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar remiantis gyventojų, ar geležinkelio informacija, ar prie Lietuvos-Lenkijos sienos. Tai stipri atgrasymo priemonė. Socialiniuose tinkluose matome, kad ten vertinama, jog praeiti pro Lietuvą yra sudėtinga. Kitu maršrutu matome sėkmės istorijų daugiau. Matome vis daugiau pranešimų, kad prie Vokietijos ir Lenkijos sienų sulaikoma gerokai daugiau neteisėtų migrantų.
– Koks atstumas yra pasienio ruožas?
– Penki kilometrai.
– Jeigu migrantams pavyks išeiti iš šio ruožo, jie nebebus vežami prie sienos?
– Taip. Jie būtų sulaikyti, jų atžvilgiu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės sienos pažeidimo. Jeigu neteisėti migrantai pasiprašytų prieglobsčio, mes turėsime tą tyrimą nutraukti.
– Čia yra pokytis, tiesa? Juk anksčiau ir toliau sulaikomus migrantus veždavote prie sienos.
– Būdavo orientuojamasi į tuos, kurie sulaikomi būtent pasienio ruože, bet būdavo gal ir tokių atvejų, kai jie būdavo sulaikomi už pasienio ruožo.
