Vertindamas Seimo kontrolierių įstaigos vadovės parengtą ataskaitą, VSAT vadas R.Liubajevas teigė, jog ši įstaiga „labai aukštai iškėlė reikalavimų kartelę“.
Tai, pasak R.Liubajevo, natūralu, bet pagerinti situaciją Kybartų URC per trumpą laiką buvo neįmanoma.
Jis pasakojo, kad Kybartų URC buvo įsteigtas praėjusių metų rugsėjį, kai, anot VSAT vado, skubiai reikėjo spręsti klausimą dėl neteisėtai į Lietuvą patekusių migrantų apgyvendinimo ir sąlygų pagerinimo artėjant šaltajam sezonui.
Objektyviai sudėtinga per labai trumpą laikotarpį iš esmės pakeisti situaciją URC.
„Buvo priimtas sprendimas tai padaryti perimant iš Kalėjimo departamento Kybartų URC infrastruktūrą. Per ganėtinai trumpą laikotarpį – iš esmės trijų mėnesių laikotarpiu – būtų sudėtinga ir beveik neįmanoma dėl objektyvių priežasčių įgyvendinti labai rimtų infrastruktūros ir rekonstrukcijos projektų.
VSAT susiduria su rangovo buvimo šiame regione problema, taip pat susiduriame su specialistų, medikų, socialinių darbuotojų, psichologų buvimu būtent tame regione, dėl to objektyviai sudėtinga per labai trumpą laikotarpį iš esmės pakeisti situaciją URC“, – antradienį per spaudos konferenciją kalbėjo R.Liubajevas.
Jis neigė, kad VSAT, Vidaus reikalų ministerijai ar apskritai valstybei nerūpi migrantų užsieniečių apgyvendinimo sąlygos.
Tikisi išspręsti nemažai problemų
Kalbėdamas apie problemą, kad Kybartų URC vienam užsieniečiui tenka per mažai gyvenamojo ploto, R.Liubajevas teigė, jog ji greitai bus išspręsta, nes migrantai grąžinami į savo kilmės šalis.
„Nuo URC įkūrimo rugsėjo mėnesį padaryta nemažai siekiant pagerinti buvimo sąlygas užsieniečiams. Paminėsiu tik keletą aspektų, pirmiausia, dėl esamo ploto žmonėms. Vykdant asmenų savanorišką grąžinimą, <...> mes jau beveik esame priartėję prie tų reikalavimų ir kiekvienam žmogui tenkantis plotas artimiausiu metu tikrai bus patenkintas“, – dėstė VSAT vadas.
Jis teigė, kad VSAT artimiausiu metu atsižvelgs į Seimo kontrolierių įstaigos pateiktas rekomendacijas dėl migrantų gyvenimo sąlygų pagerinimo, sieks į tai įtraukti nevyriausybines organizacijas, savanorius.
„Mes matome, kad tai būtų sritis, kur aktyviau galėtų prisidėti nevyriausybinės organizacijos bei savanoriai vietoj lakstymo po miškus ir slėpimo neteisėtų migrantų keliant jiems pavojų sveikatai ir gyvybei.
Aš manau, [jie] tikrai galėtų prisidėti ir padėti valstybei, ir VSAT užtikrinti jų užimtumą, informuotumą ir kitus veiksmus“, – kalbėjo R.Liubajevas.
Jis pabrėžė, jog pagerinti situaciją Kybartų URC reikia per 30 dienų, ir reiškė viltį, kad nemažai problemų per šį laikotarpį pavyks išspręsti.
Svarsto įkurti agentūrą
Atliepdamas Seimo kontrolierių įstaigos vadovės parengtą ataskaitą, vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius sutiko, jog bėgant laikui sąlygos Kybartų URC turėjo gerėti, o procedūros tapti labiau efektyviomis.
Kita vertus, A.Abramavičius pabrėžė, jog centras – laikinas:
„Kontrolierė įvertino vieną iš penkių centrų, kuris, atkreipčiau dėmesį, nėra pritaikytas ir iki šiol traktuojamas kaip laikinas apgyvendinimo centras. Susitvarkius su šia krize galimai jo bus atsisakyta ateityje.“
Kontrolierė įvertino vieną iš penkių centrų, kuris, atkreipčiau dėmesį, nėra pritaikytas.
Viceministras svarstė, jog migrantų apgyvendinimo sistemoje reikalingi sisteminiai pokyčiai.
„Žiūrint į perspektyvą, kai mes susitvarkysime su dabar esančiu srautu, bus reikalingi pokyčiai.
Mūsų ministerija svarsto kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) naują koncepciją, kad galbūt galėtų būti įkurta agentūra, kuri rūpintųsi neteisėtų migrantų ir prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo sąlygomis, procedūrų užtikrinimu, paslaugų suteikimu. Tai galbūt pakeltų bazines sąlygas į kitą lygmenį“, – dėstė jis.
Kada tokia agentūra galėtų atsirasti, viceministras nedetalizavo.
Vėliau antradienį žiniasklaidai išplatintame pranešime vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nurodė, jog agentūros modelis baigiamas rengti.
Jis, pasak ministrės, padės užtikrinti sklandesnį migrantų apgyvendinimą, numatys aiškias atsakomybes ir kontrolės tvarką.
Dabar migrantų apgyvendinimu rūpinasi VSAT ir SADM.
Stokoja teisinės pagalbos ir informacijos
Kybartų URC Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė lankėsi praėjusių metų gruodžio 14–16, gruodžio 22–23 dienomis ir šių metų sausio 12 dieną.
Po apsilankymų vadovė paskelbė ataskaitą. Pasak jos, iš Baltarusijos į Lietuvą nelegaliai patekę migrantai Kybartuose laikomi draudžiamomis nežmoniškomis ir žeminančiomis žmogaus orumą sąlygomis.
Užsieniečiams taikomų faktinių apribojimų pobūdis ir laipsnis (materialinės priėmimo sąlygos, priežiūros ar kontrolės pobūdis, griežti judėjimo laisvės suvaržymai, apgyvendinimo trukmė) prilygsta sulaikymo požymiams.
Be to, užsieniečiams, įskaitant turintiems prieglobsčio prašytojo statusą, E.Leonaitės vertinimu, tinkamai nesuteikiama informacija apie jų teises ir pareigas, neužtikrinama galimybė tinkamai pasinaudoti teisine pagalba: „Taigi, jų galimybės pasinaudoti procedūrinėmis teisėmis, apsaugančiomis nuo pernelyg ilgos apgyvendinimo trukmės, yra itin ribotos“.
Prieglobsčio prašytojai ir šio statuso neturintys užsieniečiai, Kybartų URC nėra diferencijuojami nei materialinių sąlygų, nei taikomų ribojimų aspektu, teigė Seimo kontrolierių įstaigos vadovė.
Be to, pasak jos, centro A sektoriuje, kuriame apgyvendinta daugiausiai užsieniečių, vienam asmeniui tenka gerokai mažesnis nei nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, nėra privačios erdvės, galioja griežti judėjimo ribojimai, stokojama higienos, baldų, įrangos ir kito inventoriaus, taip pat – švaros ir higienos bendrojo naudojimo patalpose, trūksta sanitarinių mazgų, ventiliacijos.
Migrantai laikomi „perpildytomis sąlygomis“
Kybartų URC nėra tinkamai užtikrinamas užsieniečių užimtumas ir galimybė išpažinti savo religiją, asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, nėra tinkamai vertinamas užsieniečių pažeidžiamumas ir jų specialieji poreikiai.
Jiems daromas psichologinis spaudimas kuo greičiau apsispręsti grįžti į savo kilmės valstybes.
„Nors Kybartų URC nenustatyta sisteminių problemų, kurios būtų susijusios su užsieniečių tarpusavyje ar iš pareigūnų patiriamu fiziniu smurtu, tačiau Kybartų URC pareigūnų atliekami patikrinimai kelis kartus nakties metu žadinant užsieniečius bei jiems daromas psichologinis spaudimas kuo greičiau apsispręsti grįžti į savo kilmės valstybes sudaro prielaidas pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam žmogaus orumą žeminančiam elgesiui atsirasti“, – dėstoma ataskaitoje.
E.Leonaitė pranešime žiniasklaidai pabrėžė, jog neteisėtai į valstybę atvykusių migrantų sulaikymas neturi tapti bausme, ką sako ir Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą.
„Tai, kad mums visiems savaime suprantama – galimybė nusiplauti rankas šiltu vandeniu ar nusimaudyti po šiltu dušu, nusipirkti maisto produktų, pasigaminti maisto ar tiesiog išsivirti arbatos, čia esantiems asmenims yra tapę privilegija ir laukiamu įvykiu“, – nurodė ji.
Valstybė, Seimo kontrolierės įsitikinimu, privalo pasirūpinti, kad migrantams būtų užtikrintos bent minimalios, žmogiškąjį orumą atitinkančios sąlygos: „Su komanda lankydamiesi Kybartuose sutikome įvairių tautybių, kultūrų, išsilavinimo žmones, laikomus perpildytomis sąlygomis, neturinčius net minimalaus privatumo, kamuojamus netikrumo dėl ateities“.
Seimo kontrolierių įstaigos duomenimis, šiuo metu Kybartų URC gyvena apie 600 migrantų, neteisėtai į Lietuvą patekusių pernai per sieną su Baltarusija, nors pastatuose galėtų gyventi iki 450 žmonių.
Su visa kontrolierės parengta ataskaita ir rekomendacijomis galite susipažinti čia.
