„Kol kas stengiuosi kuo mažiau šnekėti telefonu“, – LŽ ištarė Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Valerijus Simulikas. Vengti pokalbių mobiliuoju telefonu parlamentarą verčia įtarimai, kad jo pokalbių klausosi specialiosios tarnybos.
Tuo metu Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija (OVPKK) iki kito trečiadienio žada apdoroti gautus VSD duomenis apie piliečių sekimo telefonu paplitimą.
Gavo statistiką
Pasak V.Simuliko, jam tokius įtarimus sukėlė prastėjantis telefono ryšys, bendraujant girdimas aidas ir traškesys. „Vienas kolega, buvęs teisėjas Konstantas Ramelis yra sakęs, kad teismai leidimus klausytis išduoda šūsnimis. Šios tarnybos turi statistikos, kiek Lietuvos piliečių pokalbių yra klausomasi kasdien. Be abejo, tai reikia aiškintis“, – sakė parlamentaras.
Panašius nuogąstavimus buvo išsakęs ir praėjusios kadencijos Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, atlikęs VSD veiklos tyrimą. Tuometis komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius buvo įsitikinęs, kad pokalbių klausomasi „totaliai“. Tai esą daroma negavus leidimų.
Riboto naudojimo dokumentai apie pokalbių pasiklausymo paplitimą jau pasiekė parlamentą. Juos vakar į OVPKK pristatė VSD generalinis direktorius Povilas Malakauskas. „Jis pateikė operatyvinės veiklos ataskaitą, atsakė į rūpimus klausimus. Dabar paprašiau biuro darbuotojų atlikti visų specialiųjų tarnybų sankcionuotų priemonių analizę, kuri parodytų tikruosius skaičius“, – teigė komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas.
Operatyvinę veiklą žada rimčiau kontroliuoti ir Žmogaus teisių bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai.
Operatoriai nesusiję
Piliečių santalkos tarybos narys Darius Kuolys taip pat priminė apie numanomą Lietuvos žurnalistų operatyvinį VSD tyrimą, vadinamą „Vanagai“. „Tai, kad ponas generolas Malakauskas nešioja žurnalistų pokalbius politikams, nėra vien mitai“, – teigė D.Kuolys. Piliečių santalka duomenų apie slaptą žurnalistų pasiklausymą teiravosi šalies prezidento, bet patenkinamų atsakymų teigia negavusi. D.Kuolys tikisi, kad juos visuomenei pateiks Seimas.
Beje, judriojo ryšio operatoriai LŽ sakė neturintys nieko bendra su teisėsaugos tarnybų vykdoma veikla. „Ryšys gali prastėti ir dėl signalo lygio, mobiliojo telefono aparato tipo, telefono atstumo nuo bazinės stoties“, – sakė bendrovės „Omnitel“ atstovė Daiva Selickaitė.
Ryšių reguliavimo tarnyba taip pat neturi duomenų apie dėl sekimo galbūt trinkantį ryšį. „To mes nenagrinėjame ir nekomentuojame“, – teigė tarnybos Elektroninių ryšių departamento direktorius Eugenijus Žvalionis.
