„Taip, tas yra pastebima, tai ryškėja. Aš manau, kad tos tendencijos, ko gero, kaip ir mes įspėjome, nesitikėkime, kad jos švelnės. (...) prognozuojame, kad Rusijos specialiųjų tarnybų veikla plėsis, tą pabrėžiame ir savo grėsmių vertinime“, – žurnalistams po antradienį vykusio posėdžio sakė žvalgybos vadas, paklaustas ar Lietuvoje per pastarąsias kelias savaites stebimas suaktyvėjęs Rusijos žvalgybos veikimas.
Jis pabrėžė, kad situacija – kontroliuojama, tuo metu NSGK pirmininkas konservatorius Arvydas Pocius pabrėžė, kad rimtos grėsmės šaliai nėra.
NSGK narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė dabartinę situaciją vadino rimta, tačiau ragino nepanikuoti, rinkti duomenis ir viską vertinti objektyviai.
„Situacija iš tikrųjų yra rimta ir ji dar komplikuojasi, nes ką mes matome, tai tikrai plečiasi ir planuojamų, ir įvykdytų kinetinių operacijų spektras, geografija. Tai reiškia, kad turime būti vis labiau budrūs. Bet vėlgi labai svarbu išlaikyti tą reagavimo balansą“, – kalbėjo ji.
Susiduria su kenkėjiška veikla
Pastaruoju metu NATO valstybės susiduria su tai, ką Aljansas vadina kenkėjiška Rusijos veikla. Kaip tokie veiksmai nurodomi dezinformacija, sabotažas, smurtas ir kibernetinis kišimasis.
Anksčiau šį mėnesį NATO pranešė, jog Čekijos, Estijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės valdžios institucijos neseniai atliko tyrimus ir pateikė kaltinimus tam tikriems asmenims dėl priešiškos valstybei veiklos.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas prieš antradienį Briuselyje vykusį Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos gynybos ministrų susitikimą teigė, kad visoje Aljanso teritorijoje „yra pastebimas padidėjęs Rusijos žvalgybos aktyvumas“, o dėl šios priežasties sustiprintas budrumas.
„Turime būti pasirengę, turime būti pasiruošę ir turime dalytis žvalgybos informacija, keistis informacija, kad galėtume kovoti su įvairiais hibridiniais veiksmais, kuriais siekiama pakenkti NATO sąjungininkių gebėjimui teikti paramą Ukrainai“, – kalbėjo jis.
D. Jauniškis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu tarpinstitucinis keitimasis informacija yra puikus. Tai, pasak jo, parodo sulaikymai.
Lenkija praėjusią savaitę sulaikė 12 asmenų, įtariama, susijusių galbūt su Rusijos užsakytais sabotažo atvejais.
Tarp sabotažo pavyzdžių lenkų premjeras Donaldas Tuskas yra paminėjęs ir bandymą padegti švediškos baldų bei namų apyvokos prekių mažmenininkės „Ikea“ centrą Vilniuje.
Plačiau incidento Vilniuje dėl informacijos slaptumo nei D. Jauniškis, nei A. Pocius nekomentavo.
Taip pat praėjusį trečiadienį pasirodė Kremliaus pranešimai apie Rusijos planus keisti jūros sienas su Lietuva ir Suomija. Vėliau ši informacija iš Rusijos gynybos ministerijos interneto svetainės pašalinta.
„Tai buvo melagiena, tačiau tokie pareiškimai vis tiek sukelia tam tikrą rezonansą. Visuomenė jautriai reaguoja, ir, aš manau, kad turime reaguoti į visokius tokius pasisakymus“, – sakė A. Pocius.
Ribojimai Rusijos diplomatams
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) pirmadienį paskelbė, kad šalis reaguodama į veiksmus, kuriuos jis pavadino Maskvos hibridiniu karu, nutarė apriboti Rusijos diplomatų judėjimą šalyje.
NSGK pirmininkas, paklaustas ar Lietuva turėtų įvesti panašius ribojimus, teigė esantis „linkęs apsidrausti“.
„Geriau elgtis atsargiau, negu palikti, sakykime, tokią situaciją, kuri iš tikrųjų gali pakenkti mūsų valstybei. Tai aš būsiu labiau linkęs pasiruošti galimiems kažkokiems netikėtumams, negu būti užkluptiems nepasiruošus“, – kalbėjo A. Pocius.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį žurnalistams sakė, kad tokią tvarką įgyvendinti teoriškai būtų įmanoma, tačiau reikia turėti prielaidų dėl ko tokių veiksmų vertėtų imtis. Jis taip pat pažymėjo, jog ministerija šiam klausimui spręsti ketina imtis konsultacijų.
Savo ruožtu D. Šakalienė tvirtino, kad nedidelio skaičiaus diplomatų judėjimas esminės reikšmės saugumo situacijai neturi.
„Kadangi realios reikšmės žvalgybos darbui, realios reikšmės užkardymui kinetinių operacijų, agresyvių, nekonvencinių operacijų tai vargiai ar turėtų, tai, na, veltis į dar papildomus teisinius ginčus bent aš nematyčiau didelės prasmės“, – kalbėjo ji.
D. Jauniškis teigė šį klausimą paliekantis politikams.
