Lėšų poreikis bent iš dalies mėginamas kompensuoti kitų metų biudžete. Taip pat paskelbta, kad Krizių valdymo centras bus atkurtas prie Vyriausybės, ir antiteroristinis padalinys prie Valstybės saugumo departamento (VSD). Į klausimus atsako VSD vadovas Darius Jauniškis.
– Pagal tai, kaip dabar veikia Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, Jūsų departamentas įpareigotas koordinuoti visus veiksmus, tačiau prieš kurį laiką buvo kalbama, kad visa sistema neveikia. Ar dabar, po Paryžiaus įvykių, ji veikia arba galbūt yra numatyta, kad ji kažkada pradės veikti?
– Norėčiau pabrėžti, kad ji veikė jau kurį laiką prieš Paryžiaus įvykius. Aš, atėjęs į departamentą, iš karto deklaravau, kad ši funkcija bus atstatoma, kad departmentas nesikratys kovos su terorizmu funkcijos, ir mes pamažu pradėjome tą daryti. Paryžiaus įvykių metu jau buvome sutelkę pareigūnus į vieną vietą ir iš karto reagavome. Paskutiniai įvykiai Paryžiuje, atsinaujinę teroro aktai ir grėsmės, kylančios šiuo metu, yra labai aktualios. Manau, kad ateityje jos tik dar labiau aštrės ir aktualės.
Paskutiniai įvykiai Paryžiuje, atsinaujinę teroro aktai ir grėsmės, kylančios šiuo metu, yra labai aktualios. Ateityje jos tik dar labiau aštrės ir aktualės.
– Jūsų pirmtakas, buvęs VSD vadovas, vykdydamas reformą, panaikino antiteroristinį padalinį. Ir ne tik jį, daugiau padalinių buvo panaikinta. Dabar jūs jį atkuriate. Kodėl jis iš viso buvo panaikintas? Ar tai buvo protingas sprendimas?
– Na, kaip šie įvykiai parodė, tai nebuvo pats protingiausias sprendimas, bet, matyt, tuo metu buvo kažkokie argumentai.
– Ar yra tiesos, kad ši reforma, padalinio panaikinimas, yra labai nenaudinga, nes buvo prarasti ryšiai su mūsų sąjungininkais, ypač amerikiečiais?
– Ryšių tikrai nepraradome. Tikrai juos labai intensyviai palaikome. Galiu paminėti faktą, kad iš karto po Paryžiaus įvykių, pirmadienį, vykau į Briuselį, kur buvo sušauktas kontrterorizmo grupės susitikimas. Jame dalyvavo kitų šalių žvalgybos vadovai. Mes visi buvome susėdę ir kalbėjomės, kaip galime pagerinti keitimąsi informacija ir kaip galėtume imtis prevencinių veiksmų prieš kylančias grėsmes.
– Iš karto po Paryžiaus įvykių pasakėte, kad Lietuvoje stebima apie 50 žmonių, kurie gali būti susiję su terorizmu. Ar kalbame ir apie kairiuosius, ir apie dešiniuosius ekstremistus, ar įskaičiuota vadinamoji „penktoji kolona“?
– Matote, terorizmas, kaip sąvoka, šiuo metu, manau, nepelnytai koncentruojama į radikalųjį islamą. Terorizmas, kaip sąvoka, yra gana plati. Terorizmu gali užsiimti ne tik radikalūs islamistai. Juo gali užsiimti ir kiti. Šiuo atveju tikrai negaliu paneigti, kad „penktoji kolona“ negalėtų būti išnaudojama tam tikrų valstybių.
– Kas Lietuvai didesnė grėsmė: „penktoji kolona“, kurią galima suaktyvinti čia, kad ji sukeltų riaušes, ar kažkoks iš „Islamo valstybės“ atvykęs ar su ja susijęs teroristas-mirtininkas?
– Jeigu klausimas kyla tokiu kampu, tai didesnė tikimybė yra tie pirmieji.
– Pagal Jungtinių Tautų duomenis, apie 30 tūkst. žmonių iš bene 100 valstybių yra išvykę kovoti į „Islamo valstybės“ pusę. Ar yra kokių nors duomenų, kad yra tokių žmonių išvykusių iš Lietuvos?
– Tokių duomenų apie Lietuvos piliečius neturime.
– O ar yra duomenų, kad yra išvykę iš Lietuvos ne į „Islamo valstybę“, bet į kokią nors kitą?
– Yra tokių atvejų. Šiuo metu vienas asmuo išsiųstas už dalyvavimą veiksmuose Ukrainoje. Tokių atvejų yra, bet Lietuvos piliečiai aktyviai nedalyvauja. Neturime dabar tokių duomenų. Yra vienas aspektas, kurį labai norėčiau pabrėžti – dabar netgi neturime įstatymo, apibrėžiančio ir draudžiančio piliečiams važiuoti ir dalyvauti tokiuose veiksmuose. Manyčiau, kad mums reikėtų labai rimtai pagalvoti ir priimti tuos įstatymus, nes yra kelios šalys, kurios tiesiog draudžia savo piliečiams dalyvauti koviniuoe veiksmuose.
– Šios savaitės aktualija – Lietuvos vardas nuskambėjo „Islamo valstybės“ grasinimuose. Tada VSD pasakė – nereikia taip skausmingai reaguoti, Jūs esate tai stebėję ir matę. Kada pasirodė Lietuvos vardas ir ar tai yra tik Lietuvos, ar Lietuvos bendrame kontekste?
– Dabar neprisiminsiu, prieš kokį laikotarpį buvo pasirodžiusios tokios žinutės ir grasinimai internete. Tą tendenciją mes stebime. Pirmiausia, reikėtų žiūrėti, iš kur tos žinutės ateina, kur jos yra suformuotos. Matant tendencijas informacinių operacijų, kurios vykdomos iš rytinės mūsų kaimynės, galime įžvelgti sąsajų. Tarp tų žinučių ir jų žinučių yra labai įdomių paralelių ir labai panašių dalykų. Paneigti to fakto, kad tos žinutės specialiai siunčiamos, mes jokiais būdais negalime. Norėčiau pasakyti, kad šiuo metu nematome jokio pagrindo dideliam terorizmo pavojui.
– Ar galite patvirtinti, kad tas grasinimas yra atėjęs būtent iš „Islamo valstybės“, o ne koks nors „trolinimas“ iš artimesnės mūsų kaimynės?
– Šiuo metu dar negalime, bet, manau, kai turėsime tuos duomenis, tikrai pasistengsime juos paviešinti.
– Ar šiuo metu esate pajėgūs sekti „Islamo vasltybės“ socialinius tinklus?
– Šiuo metu tam tikros galimybės yra.
– Jūs sakote, kad į mūsų valstybę nepateks pabėgėliai, kurie nors kiek susiję su terorizmu, bet ar turite pajėgumų šiuo metu tai nustatyti?
– Taip, mes dirbame su įvairiomis valstybės institucijomis šiuo klausimu, ypač su VRM. Mūsų atstovas visada vyksta su jais į apklausas, dalyvauja jose, yra tam tikri mechanizmai, kaip juos apklausti, kaip tą informaciją sužinoti. Be jokios abejonės, keičiamės informacija su mūsų partneriais. Yra keletas šalių, kurios tiesiogiai tame dalyvauja, jos yra pažadėjusios visokeriopą pagalbą. Mano galva, mes einame teisingu keliu. Ir, jeigu turėsime kažkokią informaciją, tie piliečiai, be jokios abejonės, nepateks.
– Nuraminote. Ačiū, pone direktoriau, už šitą pokalbį.
