„VSD šiuo atveju pirmiausia neatmeta Rusijos provokacijos galimybės“, – antradienį Seime sakė VSD generalinis direktorius Gediminas Grina.
Pasak jo, šalis, kuri be skrupulų okupuoja kaimyninių šalių teritorijas, grasina regioniniam saugumui, juo labiau gali be skrupulų rengti ir kurstyti socialinius neramumus, etninę priešpriešą, menkinti piliečių pasitikėjimą valstybe.
„Lietuvos atveju, reikėtų pabrėžti, kad Rusijos interesus skleidžiančio judėjimo atstovai paskelbė informaciją apie minėtas peticijas, o ne ragino pažeisti Lietuvos teritorinį vientisumą„, – teigė G.Grina.
G.Grina taip pat informavo, kad paskleidžiant žinią apie peticiją „ne paskutinį vaidmenį vaidino Rusijos konsulato darbuotojai Klaipėdoje“.
VSD vadovas teigė, kad tokią pat informaciją paskelbė ir daugelis Lietuvos žiniasklaidos priemonių. „Stebint kitus portalus krito į akis, kad vienas Rusijos portalas net leido sau papokštaut, koks politikas ir kaip į tai reaguos„, – kalbėjo jis.
G.Grina taip pat informavo, kad paskleidžiant žinią apie peticiją „ne paskutinį vaidmenį vaidino Rusijos konsulato darbuotojai Klaipėdoje“. Todėl, anot VSD vadovo, į peticiją reikia reaguoti blaiviai ir pragmatiškai, nepasiduodant provokacijoms ir „netampant papildomais šių idėjų skleidėjais„.
Jis pažymėjo, kad tokių peticijų ateityje gali būti įvairiausių, nes jas užregistruoti gali bet koks anonimas.
Su propaganda reikia kovoti
VSD vadovas pažymėjo, kad propagandai priešiškos Lietuvai šalys skiria miliniškus išteklius, o ji yra grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Taip, tokio pobūdžio veiksmai laikytini ilgalaike grėsme nacionaliniam saugumui. Pirmiausia psichologinių karų kontekste. Kaip sutelktumo ardymas ir dezorganizacijos vykdymas, šalia nuolat trunkančio, kaip pavyzdys, kariuomenės, žvalgybos institucijų, ypač VSD, juodinimo net politikų ir verslo atstovų pasisakymuose“, – teigė G.Grina.
Jis pažymėjo, kad informacinę grėsmę kelia ir nemažas būrys Lietuvoje akredituotų užsienio žurnalistų.
Tokio pobūdžio veiksmai laikytini ilgalaike grėsme nacionaliniam saugumui. Pirmiausia psichologinių karų kontekste, – sakė G.Grina.
VSD vadovas pabrėžė, kad į tokią propagandą laiku nereaguojant, neatremiant jos, kyla grėsmė nacionaliniam saugumui. G.Grinos teigimu, VSD renka informaciją apie tokias atakas ir ją perduoda valstybės vadovams.
Jis pažymėjo, kad labai svarbu piliečius mokyti atpažinti ir atremti propagandą, tik tada jie bus atsparūs bet kokioms provokacijoms.
„Žvalgybos institucija nėra propagandos ministerija, bet, ką noriu pasakyti, tai šitą klausimą valstybei tikrai reikia spręsti“, – teigė jis.
Tirti neleido įstatymai?Generalinis prokuroras teisinosi, kad peticijoje nebuvo raginama smurtu pažeisti Lietuvos terotorinį veintisumą, todėl bylą gavęs prokuroras neva negalėjo pradėi tyrimo. Tačiau D.Valys pažymėjo, kad Latvijoje tokios peticijos paskelbimas būtų vertinamas kitaip. Todėl jis ragino Seimo narius pačius nuspręsti, ar nevertėtų taisyti Lietuvos teisės aktų.
D.Valys ir G.Grinos į Seimą pasiaiškinti buvo pakviesti Seimo „Drąsos kelio“ partijos frakcijos nario Vytauto Antano Matulevičiaus. Pateiktuose klausimuose jis teiravosi, kokių veiksmų ėmėsi VSD ir prokuratūra, kad „būtų užkirstas kelias su Konstitucija ir galiojančiais įstatymais nesuderinamiems raginimams pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir jos teritorijos vientisumą“.
Kovo 10 dieną internete pasirodė rusų kalba paskelbta peticija, kurioje Klaipėdos krašto gyventojai kviesti pritarti prisijungimo prie Rusijos Federacijos idėjai. Minėtą peticiją per keletą dienų internetu pasirašė keli šimtai asmenų, tačiau netrukus ši galimybė bei pati peticija buvo uždaryta jos anoniminio kūrėjo.
VSD duomenimis, peticija paskelbta Niujorke registruotame interneto portale „avaaz.org“.
