VSD veikla Seime buvo tirta 2006 metais po neaiškios V.Pociūno žūties iškritus pro viešbučio langą Breste Baltarusijoje.
Tąsyk Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), be kita ko, aiškinosi, ar egzistuoja pareigūnų politizavimo problema, kokia informacija sukaupta arba parengta 2004–2006 metais dėl aukštų valstybės pareigūnų galimų korupcinių ryšių arba dėl užsienio šalių institucijų, įstaigų, asmenų galimos įtakos jiems, tyrė galimą politikų, verslo ar kitų interesų grupių įtaką VSD pareigūnų veiklai, jų sprendimams ir panašiai.
VSD veikloje tąsyk rasta nemažai trūkumų. Pavyzdžiui, Seimo NSGK tyrimo išvadose nurodyta, kad tam tikri požymiai rodo, jog VSD tyrimai, vadovų ir pareigūnų veiksmai vienais atvejais galėjo būti atliekami arba jų rezultatai naudojami tam tikrų politinių grupių naudai, kitais atvejais – pačių politinių grupių arba politikų poveikiui.
VSD, jo buvusios vadovybės vaidmuo linksniuotas ir atliekant parlamentinį tyrimą dėl slapto CŽV kalėjimo.
Didžiulis skirtumas
Iki 2019 metų liepos Seimo NSGK vicepirmininkės pareigas ėjusi europarlamentarė Rasa Juknevičienė sakė, kad jai sunku vertinti situaciją dėl V.Bako skelbiamų dalykų, nes ji neturi visos informacijos, kurią turbūt turi komiteto nariai.
„Bet kai vakar buvo paviešintas pranešėjo laiškas, dokumentas, žinokite, aš truputį nustebau perskaičiusi. Man pasirodė toks labai paviršutiniškas rašinėlis. Tuo labiau, kad paskui dar ir klaidų atsekė žmonės apie tai. Nes ten labiausiai jaudinanti žinia galėtų būti, kad VSD maždaug liepė kažkokiam kandidatui padėti. O, pasirodo, tas kandidatas net nebebuvo kandidatu tuo metu, kai tas datas surašė. Tai aš labai abejoju tikslumu ir labai man toks pasirodė menkas dalykas“, – komentavo ji.
Man pasirodė toks labai paviršutiniškas rašinėlis. Tuo labiau kad paskui dar ir klaidų atsekė žmonės.
R.Juknevičienės teigimu, V.Bakas su ja, kaip Seimo NSGK pirmininko pavaduotoja, iš pranešėjo gauta medžiaga nesidalino.
Anot politikės, jis turėjo savybę pats vienas kažką daryti, o ypač su opozicija nesidalinti. Nurodymų, kad Seimo komiteto pirmininkas turėtų dalintis panašia informacija su pavaduotoju, esą nėra.
„Čia kaip susiklosto santykiai darbiniai, koks yra tas pirmininkas. Aš nežinau šiuo atveju. Aš galvoju, kaip aš būčiau pasielgusi. Vienas dalykas, kad jis buvo Sauliaus Skvernelio štabo vadovas tuo metu. Man labai keistas buvo to žmogaus (pranešėjo – red.past.) apsisprendimas ateiti su informacija būtent pas oponentų štabo vadovą. Tai man iš karto raudona lemputė užsidegė, kas čia vyksta, kas čia gali vykti. O kai pamačiau turinį to teksto, man kažkaip neatrodo, kad viena pusė yra labai jau teisi, kažkokia sąžininga, o kitoj pusėj turime jau kažką daužyti“, – sakė konservatorė.
Svarstydama, kodėl dabar V.Bakas, kuris aiškino informaciją iš VSD šaltinio gavęs 2019 metų pradžioje, tik dabar ėmėsi tam tikrų žingsnių, R.Juknevičienė teigė, kad galbūt jis gavo neigiamus atsakymus iš tam tikrų institucijų.
„Jeigu atsiribotumėme nuo rinkimų. Bet, aišku, juk yra šiemet, tai neišvengiamai kyla klaustukas. Bet aš, žinokite, atsiriboju nuo tų dalykų. Man labai svarbu matyti visas aplinkybes. Aš nesu tokia nusiteikusi, kad, va, ten V.Bakas toks ar kitoks, kadangi pati patyriau 2006 metus, tai aš žinau, kad čia reikia atsiriboti nuo kokių nors savo asmeniškumų, vertinimų, reikia žiūrėti, kaip iš tikrųjų viskas buvo, kokie motyvai buvo to žmogaus, kuris kreipėsi, ar VSD padarė kokių nors nusižengimų“, – akcentavo europarlamentarė.
VSD veiklos parlamentiniame tyrime 2006 metais dalyvavusi R.Juknevičienė pabrėžė matanti didžiulius skirtumus. Tada, pasak jos, buvo atrasti dideli VSD užvaldymo mastai, kai ten buvo sukurta valstybė valstybėje.
Tada, pasak jos, buvo atrasti dideli VSD užvaldymo mastai, kai ten buvo sukurta valstybė valstybėje.
„Tai čia viso šito aš tikrai nematau. Kitas dalykas, aš nežinau, kokio rango tas žmogus, bet iš tų aplinkybių, kurios vakar pakliuvo į viešumą, ir iš VSD vadovo spaudos konferencijos, ir iš V.Bako pasisakymų, aš matau, kad čia gana aukštas pareigūnas kreipėsi į V.Baką. Jeigu labai aukštas pareigūnas, man norėtųsi žinoti, kaip jis vertinamas yra, koks tai žmogus. Bet šiandien aš to nežinau“, – dėstė R.Juknevičienė.
Linki geriau pasižiūrėti į personalą
Pasak R.Juknevičienės, teisėsaugos institucijos – Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) – žino daugiau viso to aplinkybių, Seimo NSGK jau pasakė savo poziciją.
„Man belieka tik pasitikėti tais, kurie pasakė, kad ten nėra jokio didelio kriminalo. Aišku, VSD yra tam tikrų bėdų, kurios amžinai sproginėja“, – pridūrė ji.
Man belieka tik pasitikėti tais, kurie pasakė, kad ten nėra jokio didelio kriminalo. Aišku, VSD yra tam tikrų bėdų, kurios amžinai sproginėja.
R.Juknevičienės nuomone, norint to išvengti, reikia kuo greičiau sukurti veiksmingą nešališką žvalgybos kontrolės instituciją. Tokioje situacijoje, kaip dabar, ji galėtų pasakyti savo verdiktą.
„Nes, aišku, kad turbūt ir prokuratūrai, ir STT sudėtinga buvo eiti iki pat gelmių“, – svarstė politikė.
R.Juknevičienė skeptiškai žiūri į V.Bako siūlymą dėl parlamentinio tyrimo. Esą dabar tai būtų pritemptas dalykas, akivaizdžiai naudojamas rinkimų tikslais.
R.Juknevičienė pabrėžė, kad matomas VSD problemas gali spręsti prezidentas ir kiti. Jai svarbu, kad ši institucija vėl netaptų „valstybe valstybėje“, uždara nuo bet kokios kontrolės.
Po 2006 metais išlindusių istorijų apie vadinamuosius „kurmius“, „valstybininkus“, VSD prestižas buvo gerokai smukęs. R.Juknevičienė viliasi, kad šįkart taip nebus.
„Tačiau mano palinkėjimas vadovui – ar šitam, ar kitam – nežinau, ar liks tas pats, būtų vis dėlto pasižiūrėti į personalą. Čia jau labai atvirai pasakysiu, aš mačiau, kad, deja, per šitą kadenciją buvo didelis pasitikėjimas tais žmonėmis, kurie buvo atsakingi už tai, kas įvyko 2006 metais. Čia jokie įstatymai to nepakeis. Čia jau vadovo kompetencija yra pasižiūrėti atidžiai į tuos, su kuo jis dirba“, – pažymėjo buvusi Seimo NSGK vicepirmininkė.
Labai atvirai pasakysiu, aš mačiau, kad, deja, per šitą kadenciją buvo didelis pasitikėjimas ir tais žmonėmis, kurie buvo atsakingi už tai, kas įvyko 2006 metais.
Didelis klaustukas
Klausiamas, ar matytų pagrindą parlamentiniam tyrimui dėl VSD veiklos, buvęs Seimo NSGK narys, komitete taip pat dirbęs ir 2006 metais, europarlamentaras Juozas Olekas sakė, kad pirmiausia būtų gerai žinoti, kodėl V.Bakas nuo komiteto narių taip ilgai slėpė turėtą medžiagą.
„Ta medžiaga pas jį atsidūrusi prieš 10 ar 12 mėnesių. Tai būtų buvę natūralu, kad komitetas būtų supažindintas ir būtų galėjęs aptarti“, – komentavo jis.
Tai kodėl V.Bakas sau pasilaikė minėtą informaciją, J.Olekui yra didelis klaustukas.
„Kas galėtų paneigti, kad nenorima daryti įtakos VSD vadovo keitimui ar panašiems dalykams? Kas galėtų paneigti, kad galbūt pats svajojo užimti tą postą kitoms aplinkybėms susiklosčius?“ – svarstė politikas.
Kas galėtų paneigti, kad nenorima daryti įtakos VSD vadovo keitimui ar panašiems dalykams?
Seimo NSGK iki liepos mėnesio dirbęs J.Olekas priminė, kad V.Bako vadovautas komitetas keletą kartų lankėsi VSD, kasmet išklausydavo departamento ir kitų žinybų ataskaitas.
„Tai man atrodo gana keistokai iš tikrųjų, kad dabar, kai jis tampa nebe komiteto pirmininku, prasideda teisybės ieškojimas. O kol buvo komiteto pirmininkas, tol buvo viskas lyg ir gerai“, – stebėjosi jis.
Anot J.Oleko, saugumo ir kitų specialiųjų tarnybų pareiga yra užtikrinti valstybės saugumą, taip pat vykstant rinkimams žinoti, kas daro kokią įtaką rinkimų kampanijai.
Europarlamentaro nuomone, jeigu STT, prokuratūra atliko tyrimus dėl V.Bako kreipimosi, tuo turėtų būti pasitenkinta.
„Dabar tokia mada, kad keletas tardytojų buvo išrinkti į Seimą ir visus tyrimus – ir už prokuratūrą, ir specialiąsias tarnybas – atlikti jau nori Seimo tardytojai. Aš manau, kad čia nėra tas kelias, kuriuo turėtų eiti Seimas“, – įsitikinęs J.Olekas.
Dabar tokia mada, kad keletas tardytojų buvo išrinkti į Seimą ir visus tyrimus – ir už prokuratūrą, ir specialiąsias tarnybas – atlikti jau nori Seimo tardytojai.
Jis pastebėjo, kad Seime veikia Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija. Jos veiklos socialdemokratas pasigenda.
„Mes Seime turime apsispręsti, kas vykdo operatyvinių veiklų kontrolę. Yra komisija ir ji turėtų tą darbą atlikti“, – mano J.Olekas.
Prie prestižo neprisideda
J.Olekas sakė 2006 metais nedaug dalyvavęs Seimo NSGK atliktame VSD veiklos tyrime, nes dar ėjo ir ministro pareigas.
Išaiškėjusi informacija apie VSD ir jos veiklos metodus tąsyk „kirto“ departamentui, smuko jo vertinimas. J.Oleko nuomone, ir dabartinė istorija atsilieps VSD veiklai.
„Viens prie vieno. Kaip tada atsiliepė neigiamai, taip ir dabar atsilieps neigiamai. Kiekvienas toks viešas purtymas neišsiaiškinus, dokumentų skelbimas niekada neprisideda prie šitų tarnybų prestižo. Ir, aš manau, tie, kurie nori, kad mes turėtumėme silpnas tarnybas, tiesiog trina rankeles, jeigu ne daugiau, džiaugdamiesi“, – aiškino europarlamentaras.
Aš manau, tie, kurie nori, kad mes turėtumėme silpnas tarnybas, tiesiog trina rankeles, jeigu ne daugiau, džiaugdamiesi.
J.Olekas priminė ir Seime vykusį parlamentinį tyrimą dėl galimo CŽV kalėjimo. Pasak jo, tuo metu visi sprendimai santykiuose su svarbiais partneriais darė „labai didelę neigiamą įtaką“.
„Žmonės, kurie dirba tose tarnybose, mūsų partneriai tuos dalykus atsimena. Su šitomis tarnybomis sunku atvirai dalintis turima informacija, nes ateis nauji politikai ir vėl išmes viską į viešumą“, – tvirtino buvęs krašto apsaugos ministras.
