„Nuo 2016 metų lapkričio mėnesio VSD, vadovaudamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, Seimo pirmininkui neigiamas išvadas pateikė dviejų asmenų atžvilgiu“, – trečiadienį 15min informavo VSD Strateginės komunikacijos skyrius.
Pagal įstatymą, įvertinęs asmens tikrinimą atlikusios institucijos išvadą, leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, išduoda paslapčių subjekto vadovas, tai yra Seimo pirmininkas.
Jis prieš porą metų tokio leidimo neišdavė Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narei I.Rozovai, kuri žvalgybos pareigūnams neatskleidė bendraujanti su Rusijos diplomatais.
V.Pranckietis viešai apie gautą raštą ir sprendimą neišduoti I.Rozovai leidimo dirbti su įslaptinta informacija nepranešė. Ir kitaip nei M.Basčio atveju, apkalta I.Rozovai negrasė.
„Aš viską padariau tiek, kiek turėjau padaryti. Man parašyta buvo, kad nerekomenduojama suteikti leidimo ir aš jo nesuteikiau. Juo labiau kad nereikalavo jos pareigos to leidimo“, – nacionalinio transliuotojo laidai „Savaitė“ aiškino V.Pranckietis.
15min pasiteiravo VSD, kokia yra tokio pobūdžio rašto, kurio 2018-ųjų sausį sulaukė Seimo pirmininkas ir pati I.Rozova, viešinimo tvarka.
„VSD laikosi nuostatos, kad dokumente pateikta informacija, nors ir neįslaptinta, tačiau nevieša. Ji skirta adresatų sąraše nurodytiems asmenims. Informacija valstybės institucijoms teikiama tikslu nustatytiems uždaviniams įgyvendinti ir funkcijoms atlikti ar sprendimams priimti“, – nurodė VSD.
Anot departamento, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas nenumato, kad valstybės institucijoms VSD teikiama informacija būtų atskleista kitiems šiame įstatyme nenumatytiems asmenims.
Informacija apie I.Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais paaiškėjo po to, kai Seimo Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas pradėjo aiškintis jos dalyvavimo Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos sesijoje Gruzijoje šių metų birželį aplinkybes.
VSD duomenimis, I.Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi dėl finansinės paramos parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui, aptarė galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, bendravo su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
I.Rozova šiuo metu yra dviejų Seimo komitetų narė, keletą mėnesių 2017–2018 metais ėjo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininko pavaduotojos pareigas.
