2018 06 01

VSD pažyma – be užtušavimų: įvardyti visi „MG Baltic“ užgaidas vykdę politikai, valstybės institucijų vadai, rektoriai, teisėjai, prokurorai

Penktadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) paviešino Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, kurioje beveik viskas, kas buvo užtušuota, tapo vieša. 15min skelbia kiek sutrumpintą pažymos variantą, kuriame jau nebereikia spėlioti „MG Baltic“ paslaugas teikusių politikų, valstybės institucijų atstovų, prokurorų, teisėjų ir save žurnalistais išdidžiai vadinančių asmenų pavardžių.
Politinės korupcijos bylos įtariamieji
Politinės korupcijos bylos įtariamieji / 15min iliustracija

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) skirta pažyma, kuri į viešumą pateko daug anksčiau, nei komitetas suformulavo savo išvadas, apnuogino toli siekusius koncerno „MG Baltic“ čiuptuvus. Tačiau viešumon papuolusi informacija buvo nepilna – atskiros jos dalys, kurių VSD nusprendė neviešinti, buvo užtušuotos.

Penktadienį kartu su kita tyrimo medžiaga išslaptintoje pažymoje didžioji dalis anksčiau užtušuotų vietų – atidengtos.

Pateikiama svarbiausius ir anksčiau nežinomus faktus, skelbiamus pažymoje. Susirašinėjimų kalba – netaisyta.

VSD pažymi, kad informacija apie „MG Baltic“ atstovų veiksmus, kuriais siekta neteisėtai paveikti ne tik pavienius politikus, bet ir politinius procesus bei daryti poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, apima 2005–2018 metus.

Veiksmai siekiant daryti įtaką politiniams procesams, partijų „restrūkturizacija“

1.1. LiCS suskaldymas ir LLS įsteigimas (2005–2006). LLS kontrolė (2006–2018)

Pagrindiniai veikiantys MG atstovai: Darius Juozapas MOCKUS, Raimondas KURLIANSKIS, Romanas RAULYNAITIS, Tomas DAPKUS (nuo 2008 m.).

Pagrindiniai proceso dalyviai: Jonas TAMULIS, Gintaras STEPONAVIČIUS, Eligijus MASIULIS, Petras AUŠTREVIČIUS, Šarūnas GUSTAINIS, Vitalijus GAILIUS ir kiti.

Pagrindiniai taikiniai: Artūras ZUOKAS, Remigijus ŠIMAŠIUS, Eugenijus GENTVILAS, Aušrinė ARMONAITĖ.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Gintaras Steponavičius ir Vitalijus Gailius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Gintaras Steponavičius ir Vitalijus Gailius

Apie 2005 metus, didėjant MG vadovų suinteresuotumui didinti savo įtaką Vilniaus miesto savivaldybėje, o per ją plėsti koncerno įmonių veiklą statybų ir nekilnojamojo turto sektoriuje, atsirado MG prezidento D.J.MOCKUS interesas eliminuoti savo pagrindinį konkurentą – tuometinį Vilniaus merą A.ZUOKĄ bei su juo susijusią verslo struktūrą (įmonių grupę „Rubicon“), kuri gaudavo stambiausius užsakymus Vilniuje įgyvendinamuose projektuose. Šiam tikslui buvo pasirinktas „politinis“ scenarijus – suskaldyti A.ZUOKO vadovaujamą Liberalų ir centro sąjungą (LiCS) įsteigiant faktiškai MG kontroliuojamą partiją. D.J.MOCKUI ir R.KURLIANSKIUI vadovaujant, 2006 m. buvo įsteigtas Lietuvos liberalų sąjūdis (LLS). Steigimo procese ypač aktyviai dalyvavo tuometinis koncerno viceprezidentas R.KURLIANSKIS, kuris intensyviai bendravo su LiCS nariu J.TAMULIU, teikdavusiu vidinę informaciją apie partijoje vykusius procesus (apie juos būdavo informuojamas ir D.J.MOCKUS). Susitikimų metu J.TAMULIS gaudavo nurodymus iš R.KURLIANSKIO, kaip turėtų veikti A.ZUOKUI oponuojantys politikai. Taip pat intensyviai buvo bendraujama ir su kitais partijos nariais – G.STEPONAVIČIUMI, P.AUŠTREVIČIUMI bei E.MASIULIU.

Pastarasis buvo „parinktas“ tapti naujai steigiamos partijos vadovu, nes kitas pretendentas P.AUŠTREVIČIUS buvo įvardytas kaip netinkamas (R.KURLIANSKIS teigė: Įkalbėjau E. Masiulį tapti opozicijos A. Zuokui lyderiu“).

Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus j postus Seime bei Vyriausybėje.

2008 m. lapkriti G.STEPONAVIČIUS teiravosi R.KURLIANSKIO nuomonės apie kandidatus į ministrus Regimantą ČIUPAILĄ bei Raimondą ŠUKĮ: „Aš frakcijos seniūnas, Čiupaila ir Šukys – ministrai. Kaip jums toks scenarijus? o R.KURLIANSKIS atsakė: „tai daug geriau atrodo.“

Po pasisekusio „projekto“ įsteigti koncerno kontroliuojamą partiją, MG vadovai priėmė sprendimą ją sustiprinti, sukuriant „trečiąją jėgą“, kuri būtų lygiavertė LSDP ir TS-LKD. 2009 m. buvo pradėtas įgyvendinti planas, kuriuo siekta prie LLS prijungti LiCS. Siekiant minėto tikslo buvo bandoma supriešinti LiCS narius (skleidžiant melagingą informaciją), kai kuriuos iš jų eliminuoti, taip pat sukelti konfliktą tarp buvusio LiCS vadovo A.ZUOKO ir naujojo partijos pirmininko Gintauto BABRAVIČIAUS („gal pasakyk jam, kad expirminkas darė siokius tokius žygius ji apdergi perskyrimo proga„čia kad žibalo i “). MG atstovų sugalvotas partijų sujungimo planas nebuvo įgyvendintas, nepavykus užsitikrinti reikiamos įtakos LiCS narių tarpe.

Išskirtinį koncerno vadovų vaidmenį minėtos partijos steigime patvirtina 2016 m.
susirašinėjimas tarp R.KURLIANSKIO ir T.DAPKAUS:

T.DAPKAUS žinutė R.KURLIANSKIUI: „Ryt 10 metų Jūsų politiniam projektui – LS. Pamenu kaip skilo nuo Abonento ir kaip visi svarstė, kad turbut neišgyvens. O išgyveno ir dar šiemet paims valdžią. Toliaregiška.“ R.KURLIANSKIS: „Aciu, Pasveikink Eligiju.“

Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Raimondas Kurlianskis
Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Raimondas Kurlianskis

VSD duomenimis, MG iki šiol išlaikė didelę įtaką LLS. 2016 m. gegužės 12 d. Specialiųjų tyrimų tarnybai sulaikius E.MASIULĮ, MG vadovai iš dalies prarado LLS kontrolę, todėl buvo priversti imtis veiksmų, t. y. pasirinkti kitą sau parankų asmenį, kuris pakeistų E.MASIULĮ. Buvo pasirinktas V.GAILIUS, su kuriuo, VSD duomenimis, R.KURLIANSKIS ir T.DAPKUS palaiko santykius nuo 2011 metų. Nuo 2013 m. buvo bendraujama artimai – V.GAILIUS gaudavo informacinį palaikymą, be to, sustiprėjo jo ir MG atstovų asmeniniai ryšiai. Pažymėtina, kad po E.MASIULIO sulaikymo V.GAILIAUS ir R.KURLIANSKIO kontaktai nutrūko (tikėtina, dėl reputacinės rizikos), tačiau iš karto prasidėjo aktyvūs V.GAILIAUS kontaktai su T.DAPKUMI.

2016 m. birželį, T.DAPKUS (tikėtina, su R.KURLIANSKIO pagalba) pradėjo formuoti V.GAILIUI politinę strategiją, ieškoti kompromituojančios informacijos prieš jo konkurentus partijoje, buvo pradėta formuoti nuomonė, kad V.GAILIUS nėra susijęs su LLS skandalu, jis tapo vienu pagrindinių T.DAPKAUS laidų herojų, t. y. didinamas V.GAILIAUS žinomumas ir populiarumas. Be to, T.DAPKUS teikė V.GAILIUI informaciją apie A.ARMONAITĘ, kuri buvo potenciali kandidatė tapti naująja LLS pirmininke, bei kitus partijos narius, kurstė P.AUŠTREVIČIŲ reikšti nepasitikėjimą R.ŠIMAŠIUMI („panašu, kad Remigučiui laikas trauktis“). T.DAPKUS siekė suformuoti žurnalistams neigiamą nuomonę apie visus V.GAILIAUS konkurentus – A.ARMONAITĘ, E.GENTVILĄ, R.ŠIMAŠIŲ.

VSD vertinimu, MG vadovai sukūrė savo ilgalaikį politinį projektą – LLS, kurio vadovas E.MASIULIS buvo visiškai kontroliuojamas koncerno. Pagrindinis projekto kūrėjas buvo R.KURLIANSKIS, kuris turėjo aktyvų pagalbininką (tarpininką) T.DAPKŲ. Įvykus LLS krizei, koncerno vadovai siekia išlaikyti įtaką partijoje: ir toliau veikiama pagal jau išbandytą taktiką – proteguoti pačių pasirinktą partijos lyderį.

1.2. Bandymai daryti įtaką LSDP (2005–2006). Įtaka ir parama Algirdui PALECKIUI (2006–2009). Aktyvus dalyvavimas LSDP skilimo procese (2017–2018)

Pagrindiniai veikiantys MG atstovai: Darius Juozapas MOCKUS, Raimondas KURLIANSKIS, Romanas RAULYNAITIS, Tomas DAPKUS (nuo 2017 m.).

Pagrindiniai proceso dalyviai: Gediminas KIRKILAS, Algirdas BUTKEVIČIUS, Algirdas PALECKIS, Leonidas MINKEVIČIUS, Gintautas PALUCKAS, Mindaugas SINKEVIČIUS, Rasa BUDBERGYTĖ ir kiti.

Pagrindiniai taikiniai: Algirdas Mykolas BRAZAUSKAS, Algirdas BUTKEVIČIUS,
Gediminas KIRKILAS, Gintautas PALUCKAS.

2005 m. vykstant parlamentiniam tyrimui dėl tuometinio Vilniaus mero A.ZUOKO veiklos, MG vadovai aktyviai ir visomis priemonėmis siekė jiems parankios tyrimo baigties – A.ZUOKO atstatydinimo. D.J.MOCKUS spaudė tuometinį krašto apsaugos ministrą G.KIRKILĄ, su kuriuo buvo palaikomi artimi santykiai, kad šis įtikintų LSDP frakcijos narius pritarti Seimo komisijos išvadoms dėl interpeliacijos A.ZUOKUI.

Frakcijai neišreiškus pozicijos dėl A.ZUOKO, G.KIRKILUI buvo pagrasinta (D.J.MOCKAUS SMS G.KIRKILUI: „dabar gausit“), o 2005 m. gruodžio 11 d. LNK žinių laidoje parodytas neigiamo pobūdžio reportažas apie A.M.BRAZAUSKĄ.

MG vadovų bandymus daryti spaudimą LSDP patvirtina 2006 m. gegužės 11 d. susirašinėjimas tarp D.J.MOCKAUS, R.KURLIANSKIO ir G.KIRKILO:

D.J.MOCKAUS žinutė G.KIRKILUI: „Moralūs socdemai? kriminalinius įtraukiat į oficialią delegaciją.“ G.KIRKILO žinutė D.J.MOCKUI: „ Ką tokiu?“ D.J.MOCKAUS žinutė G.KIRKILUI: „Taigi savo remiamą favoritą. Kristės ir vado verslo partnerį.“

D.J.MOCKAUS žinutė G.KIRKILUI: „Suopis, atspėt nesunku kai neapsimenti.“ G.KIRKILO žinutė D.J.MOCKUI: „Kol kas tavo draugų neatstatydintas Esu Prahoje. Grįžtu ryt. Poryt važiuosiu į žvejybą. Atvažiuok.“

D.J.MOCKAUS žinutė G.KIRKILUI: „O draugystės Šaknį išknis vėl kaltinsit žiniasklaidą.“

G.KIRKILO žinutė D.J.MOCKUI: „Niekada to nedarom, bet jei bijoma pateikti informaciją, kita problema.“

R.KURLIANSKIO žinutė D.J.MOCKUI: „Ka atsakė feldmarsalas?“

D.J.MOCKAUS žinutė R.KURLIANSKIUI: „Mala suda. gal reik sutikt vada su kamera? Paklaust kodėl agurko neeme. gal permoralus?“

Prieš 2007 m. Savivaldybių rinkimus buvo parengtas planas stiprinti MG pozicijas bei įtaką Vilniaus miesto savivaldybėje. Tuo tikslu buvo pasirinkta būsimo mero kandidatūra – tuometinis Seimo LSDP frakcijos narys A.PALECKIS. VSD duomenimis, pastovus kontaktas tarp MG atstovo R.KURLIANSKIO ir A.PALECKIO buvo užmegztas 2006 m. pabaigoje.

Susitikimai vykdavo nuolat, be to, buvo laikomasi konspiracijos.

R.KURLIANSKIO žinutė A. PALECKIUI: „Tiesa, primenu (dėl to ir vakar rašiau), kad išvengti nesusipratimų, gerai būtų, kad apie visus mūsų susitarimus žinotumėm tik mudu.“

Nepatvirtintais duomenimis, R.KURLIANSKIS ir A.PALECKIS susitarė, kad R.KURLIANSKIS, pasinaudodamas savo turimais ryšiais, padės rinkti kompromituojančią informaciją apie A.ZUOKĄ bei kitus kandidatus, pretenduojančius užimti Vilniaus miesto mero postą. Apie R.KURLIANSKIO ir A.PALECKIO susitarimą buvo žinoma viešųjų ryšių specialistui L.MINKEVIČIUI (vėliau tapo politinės partijos „Frontas“ pirmininko pavaduotoju), kurį koncernas pasamdė A.PALECKIUI konsultuoti. L.MINKEVIČIUS derino su R.KURLIANSKIU būsimus A.PALECKIO viešus pasisakymus bei kitą medžiagą, susijusią su savivaldos rinkimais. VSD duomenimis, MG atsiskaitydavo su L.MINKEVIČIUMI per UAB „Informacijos vadybos agentūra“.

A.PALECKIUI užėmus Vilniaus vicemero pareigas, R.KURLIANSKIS toliau palaikė su juo ryšį, nors buvo nepatenkintas tuo, kad A.PALECKIO pozicijos Vilniaus miesto savivaldybėje nebuvo tokios, kokių tikėtasi – MG vadovai planavo, kad jų remiamas A.PALECKIS užims pagrindines pozicijas.

R.KURLIANSKIO žinutė A.PALECKIUI: „užimk zuoko vietą. Imk adm pozicijas. Vicmer, Adm dir, miesto ūkį.“

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Algirdas Paleckis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Algirdas Paleckis

A.PALECKIUI atsisakius vicemero, atsakingo už miesto ūkį ir plėtrą, posto, R.KURLIANSKIS pasipiktino: „Kirkilas Delfi teigia, kad atsisakei svarbios vice statuso – miesto ūkio ir plėtros!!? Nejuokauk taip.“

2008 m. A.PALECKIUI pasitraukus iš Vilniaus vicemero posto, jo ryšys su MG atstovais tapo epizodinis, tačiau tuometinis jo bendražygis ir konsultantas L.MINKEVIČIUS reguliariai informuodavo R.KURLIANSKĮ apie politinės partijos „Frontas“ viduje priimamus sprendimus.

VSD duomenimis, prieš 2009 m. sausio 16 d. mitingą Vilniuje R.KURLIANSKIS buvo susitikęs su L.MINKEVIČIUMI. R.KURLIANSKIUI buvo žinoma apie „Fronto“ planus toliau tęsti destruktyvius veiksmus.

2009 m. sausio 19 d. L.MINKEVIČIAUS žinutė R.KURLIANSKIUI: „Sveiks tamsta. Naktiniame prezidiumo posėdyje nutarėm steigt pilietinio pasipriesinimo komitetus. Ir prasidėjo birejimas...! susispendavo. 5 balsavo prieš. As visu pusiu nuostabai skatinau radikaluma. Pacukas priblokstas puolė susidraugauti. Audriukas B. paskirtas rinkimu stabo laikinuoju vadovu...Rot front v rot!“

R.KURLIANSKIS: „Sėkmės.“

L.MINKEVIČIUS: „Aciu labai. Tas kuris suspendavo – teises mokslu profesorius, konstitucines teises žinovas. Palinkėjo visiems atsikvoseti ir kad antrankiu nespetu uždėti... Tai įkvepe.“

2017 metų pavasarį MG aktyviai dalyvavo LSDP pirmininko rinkimuose. Šiame procese tiesiogiai dalyvavo T.DAPKUS, o jį kuravo R.KURLIANSKIS. A.BUTKEVIČIUI apsisprendus juose nedalyvauti, koncerno atstovai siekė, kad būtų išrinktas jiems palankus pirmininkas, ir akivaizdžiai rėmė M.SINKEVIČIŲ, su kuriuo, kaip ir su jo tėvu Rimantu SINKEVIČIUMI, palaikė artimus santykius (nuo 2014 m.). T.DAPKUS asmeniškai ieškojo kompromituojančios informacijos apie M.SINKEVIČIAUS konkurentą G.PALUCKĄ.

LSDP pirmininku visgi išrinkus G.PALUCKĄ, T.DAPKUS aktyviai veikė kitose partijose, siekdamas, kad pastarosios jį ignoruotų, bei ieškojo būdų jam pakenkti („kaip iš***kint Palucką“).

2017 m. lapkritį T.DAPKUS nurodė A.BUTKEVIČIUI: „aš ten to nepamiršau klausimo, ten mano kolegos Italijoj man renka informaciją ir turėsim objektyvią informaciją.“

2017 m. vasarą T.DAPKUS agitavo Seimo narę R.BUDBERGYTĘ palikti „paluckyną“, neremti LSDP noro tapti opozicine partija, o atstatydinus G.PALUCKĄ pačiai tapti partijos pirmininke. R.BUDBERGYTEI nepaklusus, T.DAPKUS inicijavo publikacijas apie R.BUDBERGYTĖS vyro Rolando GAVĖNO įsidarbinimą Turto banke. Minėtos kampanijos metu T.DAPKUS teigė jos oponentams: „Budbergytė toliau siautėja, pasirodo, jai Paluckas pažadėjo antrą vietą į Europarlamentą po Blinkevičiūtės“, „Budbergytę reikia statyt į vietą“,
„Budbergytė jau apsisprendė, apsisprendė ir Finansų ministerija, tai Galvenas jau kitą savaitę eis lauk.“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rasa Budbergytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rasa Budbergytė

Pažymėtina, kad iki 2017 m. vidurio R.KURLIANSKIS ir T.DAPKUS artimai bendravo su R.BUDBERGYTE ir ją rėmė: 2016 m. jai buvo siūloma kandidatuoti pradžioje į finansų, vėliau – į teisingumo ministro postą, T.DAPKAUS pastangomis buvo formuojamas jos teigiamas įvaizdis.

R.KURLIANSKIO žinutės R.BUDBERGYTEI: „Sveika Rasa. Baik trukciot kur nereikia ir šia savaite būtinai duok interviu Tomui. Kai tapsi kandidate, vėl pakviesim. Raimondas“, „Sveika, Rasa. Na matai – busi ministre. Lengvai. Nebuvo ko jaudintis. Sėkmės.“

R.BUDBERGYTĖS žinutė R.KURLIANSKIUI: „As noriu tapti ir Seimo nare“.

R.KURLIANSKIO žinutė R.BUDBERGYTEI: „Del šito net nesuk galvos – niekur nesidesi. Teks tapti.“

R.BUDBERGYTĖS žinutė R.KURLIANSKIUI: „Tai labai tikuosi, aciu.“

R.KURLIANSKIO žinutė R.BUDBERGYTEI: „Netiki manim, Romano paklausk. Sėkmės.“

R.KURLIANSKIO žinutė T.DAPKUI: „Pagojus traukiasi iš busimos Vyriausybės. Skubiai remkite Rosse!“

R.KURLIANSKIO žinutė T.DAPKUI: „Ar Rosse bus teikiama i Teisingumo ministres? Turėtumėm savo žmogų.“

T.DAPKAUS žinutė R.KURLIANSKIUI: „Reiketu susitikti su ja manau, kaip planavom.“

Bandymai daryti įtaką Tautos prisikėlimo partijai. Atskilusios frakcijos kontrolė (2009)

Pagrindiniai veikiantys MG atstovai: Raimondas KURLIANSKIS, Tomas DAPKUS

Pagrindiniai proceso dalyviai: Tautos prisikėlimo partijos frakcijos nariai, Raimondas ŠUKYS ir kiti.

Pagrindiniai taikiniai: Arūnas VALINSKAS, Irena DEGUTIENĖ

2009 m. MG atstovai aktyviai dalyvavo procesuose, susijusiuose su Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos Seime skilimu. R.KURLIANSKIS, sužinojęs apie frakcijos skilimą, teiravosi E.MASIULIO, ar atskilę Tautos prisikėlimo partijos nariai linksta link LLS („atskilę prisikėlė link jusu?“). R.KURLIANSKIS teiravosi E.MASIULIO: „Ar verta jiems padėt? Ir kokiu papild sąlygų isstatyt?“ E.MASIULIS atsakė: „Pagal galimybes, intencija ta, kad Valinskui nuvirtus, tvirtesni azuoliukai pas mus prisiglaustu.“

Minėtu laikotarpiu R.KURLIANSKIS, bendraudamas su T.DAPKUMI, rinko informaciją bei galimai koordinavo T.DAPKAUS veiksmus, kurie buvo susiję su tuometinio Seimo Pirmininko A.VALINSKO atstatydinimu. R.KURLIANSKIUI domintis galimomis kandidatūromis Seimo Pirmininko pareigoms užimti, T.DAPKUS informavo, jog Seimo nario R.ŠUKIO kandidatūra būtų tinkama. Informaciją, patvirtinančią R.ŠUKIO kandidatūros tinkamumą, R.KURLIANSKIS perdavė MG valdybos nariui R.RAULYNAIČIUI, kuris perdavė R.ŠUKIUI pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Raimondas Šukys
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Raimondas Šukys

Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R.RAULYNAITiS atsakė: „Jau padedam ir ne tik galvoti.“ Paskelbus, jog viena iš kandidačių užimti Seimo Pirmininko pareigas yra I.DEGUTIENĖ, R.KURLIANSKIS prašė T.DAPKAUS, kad šis primintų (kaip argumentą prieš šią kandidatūrą), jog I.DEGUTIENĖ aktyviai pasisakė už LEO LT steigimą. 2009 m. rugsėjo 15 d. R.KURLIANSKIS teiravosi T.DAPKAUS, ar jo patarimas priminti apie I.DEGUTIENĖS pritarimą LEO LT padėjo įtikinti dėl šios kandidatūros netinkamumo. T.DAPKUS atsakė, jog patarimas padėjo, ir pridūrė, kad I.DEGUTIENĖ buvo viena iš tų, kuri pasirašė „Mažeikių naftos“ pardavimo „Williams“ sutartį ir rėmė „valstybininkus“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rūta Janutienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rūta Janutienė

R.KURLIANSKIS pasiūlė parašyti apie tai komentarą. Minėtu laikotarpiu LNK buvo rengiami reportažai (daugiausia Rūtos JANUTIENĖS laidoje „Paskutinė instancija“), kuriais siekta paveikti ir patraukti į LLS pusę TPP frakcijos narius.

Nepaisant intensyvių veiksmų, kuriais buvo siekiama sustiprinti Seimo LLS frakciją, prijungiant „atskilusius“ TPP frakcijos narius, šios pastangos nebuvo sėkmingos – 2010 m. minėti Seimo nariai prisijungė prie LiCS frakcijos.

VSD vertinimu, koncerno atstovų veiksniai partijų atžvilgiu – jų skaldymas, manipuliuojant informacija, „perkant“ bei šantažuojant partijų narius, naudojant kitas neteisėtas priemones, rodo šios verslo grupės bandymus daryti neteisėtą įtaką šalies politinei sistemai ir todėl vertintini kaip keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui.

2. ĮTAKA VALSTYBĖS INSTITUCIJOSE

2.1. Susisiekimo ministerija

Pagrindiniai interesai: projektai ministerijai pavaldžiuose sektoriuose („Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos automobilių kelių direkcija), viešinimo paslaugos.

Pagrindiniai veikiantys MG atstovai: Darius Juozapas MOCKUS, Raimondas KURLIANSKIS,

Pagrindiniai procesų dalyviai: Eligijus MASIULIS, Rimantas SINKEVIČIUS, Stasys DAILYDKA, Nerijus EIDUKEVIČIUS, Stanislavas NAIMOVIČIUS, Darius JARMANTAVIČIUS, Saulius GIRDAUSKAS, Saulius GALADAUSKAS, Daivis ZABULIONIS

2008 m. gruodį susisiekimo ministru paskyrus E.MASIULĮ, MG atstovai ėmėsi kurti schemą, kaip laimėti Susisiekimo ministerijai pavaldžių įmonių ir įstaigų organizuojamus rangos darbų konkursus, kurie užtikrintų ilgalaikę pelningą veiklą koncerno įmonei „Mitnija“. MG atstovus labiausiai domino didelės vertės „Lietuvos geležinkelių“ (toliau – LG) organizuojami darbų pirkimo konkursai. Siekdami sau palankių sprendimų, MG atstovai sukūrė schemą: per žiniasklaidą ir E.MASIULĮ darė tiesioginį spaudimą LG vadovybei dėl blogos įmonės veiklos, po to per tarpininką S.NAIMOVIČIŲ (buvęs LG darbuotojas) organizuodavo tiesioginius susitikimus su tuometiniu LG vadovu Stasiu DAILYDKA, kuriuose būdavo aptariamos dalyvavimo konkursuose detalės. Šių, VSD vertinimu, neskaidrių susitarimų pagrindinis koordinatorius buvo R.KURLIANSKIS.

Pagrindinė „Mitnijos“ partnerė LG konkursuose buvo bendrovė „Kauno tiltai“, su kurios vadovu N.EIDUKEVIČIUMI MG atstovai palaiko glaudų nuolatinį ryšį. Abi šios įmonės kartu su kitomis partnerėmis 2009–2013 m. laimėjo LG organizuotų rangos darbų pirkimų konkursų, kurių bendra vertė (su PVM) viršija 1 mlrd. litų.

VSD duomenimis, pagrindiniu tarpininku S.NAIMOVIČIUS buvo pasirinktas jau 2009 m. sausį, E.MASIULIUI rekomendavus. Nuo 2009 m. vasario buvo stebimi pastovūs S.NAIMOVIČIAUS ir R.KURLIANSKO kontaktai, kurių metu dažniausiai buvo organizuojami susitikimai su S.DAILYDKA ir perduodama informacija apie LG konkursus. LG ir MG atstovų susitikimai vyko beveik kiekvieną mėnesį, kartais ir po kelis kartus.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Stasys Dailydka
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Stasys Dailydka

Nors žiniasklaidos priemonės ir ministras E.MASIULIS kritikavo S.DAILYDKĄ ir jo komandos darbą, neoficialiai E.MASIULIS teigė, kad LG vadovui pretenzijų neturi. Po neigiamų straipsnių ir komentarų buvo organizuojami LG ir MG atstovų susitikimai. 2009 m. vasario 23 d. S.NAIMOVIČIUS kreipėsi į R.KURLIANSKĮ, informuodamas, kad LG puolama iš visų pusių, ir jis pageidauja susitikti. 2009 m. rugsėjo 14 d. dienraštyje „Vilniaus diena“ paskelbus straipsnį „Ministras per silpnas prieš S.Dailydką“, R.KURLIANSKIS informavo, jog S.DAILYDKAI nėra dėl ko jaudintis, nes „E.Masiulis sakė, kad S.Dailydka dirba gerai.“

Siekdama sumažinti neigiamos informacijos publikavimą, 2010 m. sausio 25 d. LG vadovybė pasirašė su LNK 810 tūkst. litų vertės sutartį dėl reklamos ir informacinių paslaugų skelbimo. Ši sutartis buvo sudaryta neskelbiamų supaprastintų derybų būdu.

Baigiantis susisiekimo ministro E.MASIULIO kadencijai, „Kauno tiltai“ ir „Mitnija“
pasirašė su LG tris rangos darbų sutartis, kurių bendra vertė siekia beveik 330 mln. litų. Susisiekimo ministerijai vadovaujant R.SINKEVIČIUI, bendrovės „Mitnija“ ir „Kauno tiltai“ LG konkursus laimėjo tik 2013 m., tačiau didelė jų apimtis leido šioms įmonėms užsitikrinti veiklos pajamas iki 2016 metų.

Minėtu laikotarpiu MG neskaidrių susitarimų su LG užtikrinimo schema praktiškai nekito, tačiau ją vykdant mažiau įtakos turėjo Susisiekimo ministerija, kadangi R.SINKEVIČIUS ir tuometinis ministerijos kancleris Tomas KARPAVIČIUS (ypač pastarasis) konfliktavo su S.DAILYDKA. Pagrindiniu tarpininku („reikalų derintoju“) išliko R.KURLIANSKIS.

Bendrovių „Mitnija“ ir „Kauno tiltai“ nesutarimus su LG dėl nesklandžios rangos darbų eigos ir subrangovų samdymo padėjo derinti (atliko tarpininkų vaidmenį) buvęs premjero patarėjas D.JARMANTAVIČIUS (S.DAILYDKOS pavaduotojo Stasio GUDVALIO žentas), buvęs susisiekimo viceministras S.GIRDAUSKAS (vadovavo LG valdybai) ir UAB „SG Consulting Baltic & BY“ akcininkas S.GALADAUSKAS.

2016 m., „Mitnijai“ ir jos partnerei „Kauno tiltai“ baigus didelės vertės LG infrastruktūros statybos darbus, MG atstovai pradėjo daugiau domėtis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – LAKD) vykdomais kelių statybos konkursais. MG ir „Kauno tiltų“ atstovus itin domino kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos projektas, kuriame vien investicijos į kelio rekonstrukciją gali siekti daugiau nei 90 mln. eurų.

MG iniciatyva, 2016 m. kovo 8 d. LAKD viršininko pavaduotoju buvo paskirtas D.ZABULIONIS, turėjęs užtikrinti sėkmingą „Mitnijos“ ir „Kauno tiltų“ dalyvavimą minėtame projekte. Pagrindinio tarpininko vaidmenį, kaip ir LG konkursuose, turėjo atlikti R.KURLIANSKIS, artimas D.ZABULIONIO draugas (bendrauja šeimomis). Anksčiau D.ZABULIONIS buvo Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) viršininko pavaduotoju ir Viešųjų pirkimų tarnybos laikinuoju vadovu.

VSD vertinimu, MG ir LLS atstovų sukurta veikimo transporto sektoriuje schema buvo itin efektyvi ir leido koncernui susikurti išskirtines verslo sąlygas.

2.2. Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijos

Pagrindiniai interesai: universitetinių ligoninių statybų projektai Vilniuje ir Kaune; universitetų reforma, mokslo slėnių projektai (statybos ir nekilnojamasis turtas).

Pagrindiniai veikiantys MG atstovai: Romanas RAULYNAITIS, Raimondas KURLIANSKIS, Julius GENDVILIS, Zita SARAKIENĖ

Pagrindiniai procesų dalyviai: Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijų vadovai, Albertas ŽALYS, Juozas PUNDZIUS, KTU ir SMU vadovai bei kiti.

Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijos pateko į MG vadovų interesų lauką dėl dviejų priežasčių. Pirma, MG vadovus tradiciškai domino stambūs užsakymai statybų versle – šiuo atveju, stambių gydymo įstaigų (universitetinių ligoninių pastatų) ir mokslo slėnių projektai. Antra, koncerno susidomėjimą kėlė šalies universitetų reforma – dėl galimybės įsigyti universitetams priklausančius pastatus, t. y. vertingus nekilnojamojo turto objektus.

2009 m. kovą Turto bankas organizavo viešojo pirkimo konkursus dėl Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpuso statybos darbų bei jų techninės priežiūros paslaugų pirkimo, kuriuose dalyvavo ir MG įmonė „Mitnija“. Atplėšus vokus su pasiūlymais, „Mitnija“ buvo viena iš įmonių, pasiūliusi žemas kainas. VSD duomenimis, po vokų atplėšimo R.KURLIANSKIS buvo informuotas, jog minėtus konkursus kuruoja Turto bankas ir Finansų ministerija, todėl Santariškių klinikų vadovai neturi įtakos priimant sprendimą.

R.KURLIANSKIO teigimu, pirmą konkurso etapą jie patys praėjo ir jeigu neatmes jų pasiūlymo ir patvirtins, tai sąlyčio taškų atsiras ateityje. VSD duomenimis, atsiradus sąlyčio taškams, paramos MG klausimai buvo sprendžiami Sveikatos apsaugos ministerijoje ir Turto banke.

Lietuvos Vyriausybei patvirtinus penkių integruotų mokslo, verslo ir studijų centrų steigimo programas, viena iš jų – „Santakos“ projektas (vertė – apie 242 mln. litų),
finansuojamas ES bei valstybės biudžeto lėšomis. Modernių technologijų slėnio „Santaka“ laboratorijas nuspręsta įkurdinti Kauno medicinos universiteto Farmacijos fakulteto pastatuose.

Koncerno bendrovė laimėjo konkursą Farmacijos fakulteto pastato su laboratorija ir mokomąja vaistine statybai, todėl MG vadovai, pasinaudodami savo įtaka tuometiniam švietimo ir mokslo ministrui G.STEPONAVIČIUI, siekė, kad šis projektas būtų kuo greičiau patikslintas bei būtų paskirta lėšų. Buvo veikiama ne tik per G.STEPONAVIČIŲ, bet ir tiesiogiai per Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų departamento direktorių A.ŽALĮ (pastaraisiais metais su juo daugiausia bendravo T.DAPKUS, tiesiogiai gaudavęs informaciją apie procesus ministerijoje). Taip pat buvo organizuojami susitikimai su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais. R.KURLIANSKIS, siekdamas užsitikrinti „Mitnijos“ dalyvavimą projekte, palaikė ryšius su tuometiniais Kauno medicinos universiteto ir Kauno technikos universiteto rektoriais, tuometiniu Kauno medicinos universiteto klinikų generaliniu direktoriumi J.PUNDZIUMI.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Juozas Pundzius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Juozas Pundzius

Siekdami palankių sprendimų, R.KURLIANSKIS ir R.RAULYNAITIS sprendė universitetų rektoriams iškylančias problemas Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijose.

2009 m. R.RAULYNAITIS organizavo J.PUNDZIAUS susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – Algiu ČAPLIKU ir vėliau jį pakeitusiu Raimondu ŠUKIU. LNK žinių tarnybai parengus reportažą apie prastą sveikatos apsaugos finansavimą, R.RAULYNAITIS perspėjo R.KURLIANSKĮ („Ministeris-Kazkodel Ink daro reportaza apie katastrofiška situacija sveikatos srities finsavima“), o šis perspėjo LNK vadovę Z.SARAKIENĘ: „Sveika. Musiskiai zin daro apie tragiška sveikatos fmansavima. Tegul nedaro velnio is draugo capl.“

J.PUNDZIUI pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R.RAULYNAITIS atsakė susitikimo su R.ŠUKIU metu panaudosiąs seną tardymo metodą – akistatą.

VSD vertinimu, MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (modernių technologijų slėnių, medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams.

MG atstovai rodė ypatingą susidomėjimą rengiama mokslo ir švietimo reforma.

Prieš 2009 m. kovo 10 d. vykusį studentų mitingą, kuris buvo nukreiptas prieš planuojamą reformą, R.KURLIANSKIS gavo iš G.STEPONAVIČIAUS informaciją apie rektorių, kurie priešinosi planuojamai universitetų reformai, atlyginimus.

Minėta informacija turėjo būti paviešinta per LNK. Studentų mitingui praėjus ramiai, G.STEPONAVIČIUS perdavė R.KURLIANSKIUI, jog medžiagą dėl rektorių atlyginimų reikės paviešinti prieš Mokslo ir studijų įstatymo projekto svarstymą Seime („Beje, kadangi masinis rektorių rengtas mitingas ne itin pavyko, žadėtus veiksmus atidedam gerai savaitei“).

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintaras Steponavičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintaras Steponavičius

R.KURLIANSKIS patikino, kad reikia pereiti į puolimą: „Medžiagą V perduok būtinai. Nėr blogai, kad jiems nelabai kaip gavosi, tačiau reikia pereit į puolimą. Būtinai!!!“. Kovo pabaigoje R.KURLIANSKIS patarė G.STEPONAVIČIUI pradėti viešinti informaciją apie rektorių atlyginimus: „Nemarinuok medžiagos apie atly. Smūgio reikia“, „Ginevicius matosi jau patyręs, vagis, Gaižutis akivaizdziai pilnom kelnem. Medziaga-liuks. Gaila, kad nepavyko padaryt savaitgalio serialo su pirma tesiniu-skubet dėl žinomu priez teko.“

2009 m. balandžio 4 d. pasirodė straipsniai apie rektorių atlyginimus.

2010 m. sausio 21 d. Seime vyko balsavimas dėl Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar kai kurios mokslo ir studijų įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai“ (toliau – Kreipimasis).

G.STEPONAVIČIUS, gavęs informacijos apie Seime vyravusias nuotaikas pritarti Kreipimuisi, kreipėsi į R.KURLIANSKĮ pagalbos.

Pastarasis susisiekė su T.DAPKUMI.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Aleksandras Sacharukas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Aleksandras Sacharukas

R.KURLIANSKIS ir T.DAPKUS, siekdami, kad Kreipimasis būtų atmestas, pasikvietė į MG patalpas Seimo narį Aleksandrą SACHARUKĄ. Po pokalbio su juo R.KURLIANSKIS informavo G.STEPONAVIČIŲ, kad apie 95 proc. frakcijos „Viena Lietuva“ narių nepritars Kreipimuisi. Be to, balsavimo dieną T.DAPKUS prižiūrėjo A.SACHARUKĄ, kuriam buvo kilę abejonių dėl balsavimo. Apie A.SACHARUKO abejones T.DAPKUS informavo R.KURLIANSK|, kuris liepė pasakyti A.SACHARUKUI: „...sutvarkysiu as jo paketa. Tegul galu gale nedalyvauja ar susilaiko.“ Po to, kai Kreipimuisi buvo nepritarta, G.STEPONAVIČIUS informavo R.KURLIANSKĮ padėkojęs A.SACHARUKUI.

Teisingumo ministerija

Pagrindiniai interesai: statybų ir IT projektai ministerijai pavaldžiose institucijose: Kalėjimų departamente, Registrų centre (iki 2017 m.)

Pagrindiniai veikiantys MG atstovai: Tomas DAPKUS

Pagrindiniai procesų dalyviai: Raimondas BAKŠYS, Vitalijus GAILIUS

MG vadovų ir T.DAPKAUS interesai Teisingumo ministerijoje susiję su koncerno ir asmeniškai T.DAPKAUS planais įgyvendinti stambius valstybės finansuojamus projektus šios ministerijos kontroliuojamose įmonėse bei institucijose (pavyzdžiui, Kalėjimų departamento įgyvendinami projektai). Daugeliu atvejų buvo veikiama per buvusį viceministrą R.BAKŠĮ, su kuriuo T.DAPKUS palaiko itin artimus ryšius. Vienas patraukliausių yra e-sveikatos projektas, dėl jo MG ir ypač T.DAPKUS aktyviai siekė kontroliuoti situaciją VĮ „Registrų centras“.

2017 m. „Registrų centrą“ perdavus Susisiekimo ministerijos pavaldumui, susiklostė T.DAPKUI neparanki situacija – jis suprato, kad „Registrų centro“ IT projektus perims Vyriausybė.

Iš T.DAPKAUS (D) pokalbio su R.BAKSIU (B) 2017 m. spalio 24 d.

D: „žiūrėk, esmė paprasta, laikinai atiduoda Susiekimui, kad pereitų į kanceliariją, kur ateis Stončas kancleriu ir visas IT bus po Stonču, čia yra žaidimas, bl***, Skvierno nac***“

B: „šitas žaidimas jau nuo pavasario yra“

D: „jis man tiesiai pasakė... “

B: „išnaudojo progą gerą“

D: „taip, taip, būtent išp**o kaip triušius, bl***, jisai čia padarė, o penkiolika kart yra bl*** Malinauskas“

T.DAPKUS aktyviai ir nuosekliai spaudė V.GAILIŲ, kad šis inicijuotų Seimo nutarimą, pavedantį Seimo Antikorupcijos komisijai atlikti parlamentinį tyrimą dėl nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos. T.DAPKUS per V.GAILIŲ aiškinosi, „kas Seime sabotuoja Seimo Antikorupcijos komisijos siūlymą registruoti komisiją dėl e-sveikatos, Baškienė, kas konkrečiai, rytoj aš tam žmogui asmeniškai paskambinsiu“, taip pat bandė daryti įtaką Seimo seniūnų sueigos sprendimui: „kas ten delsia, pajudink tą reikalą tu juk seniūnų sueigoj.“

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vitalijus Gailius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vitalijus Gailius

Šiuos savo veiksmus T.DAPKUS koordinavo su R.BAKŠIU.

Savo planus IT sektoriuje T.DAPKUS sieja su šiame versle aktyviai veikiančiu (paslėpta), kuris artimai bendrauja ne tik su T.DAPKUMI, bet ir su pastarojo „tarpininkavimo partneriu“, buvusiu SSRS KGB pareigūnu Kęstučiu PUIDOKU (dažnai bendrauja trise) nuo 2013 metų. Šiuos asmenis susiejo bendri verslo interesai – daugeliu atvejų tai yra IT (duomenų valdymo ir kitų) sistemų diegimas valstybės institucijose ar valstybės valdomose bendrovėse (ne tik Teisingumo ministerijai pavaldžiose institucijose, bet ir VMI, Bendrosios pagalbos centre (BPC), kitose institucijose bei įmonėse) taip pat ESPBI (E.sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros) įdiegimo paslaugų projektas. Pagrindinis šių verslo schemų iniciatorius (paslėpta), siekdamas gauti itin didelės apimties bei vertės IT projektus, su T.DAPKAUS (tikėtina, ir su kitų MG atstovų) pagalba bando padaryti taip, kad projektus perkančioms institucijoms vadovautų jų kontroliuojami asmenys (pavyzdžiui, bandyta išlaikyti poste BPC vadovą Artūrą KEDAVIČIŲ ir atleisti Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių Feliksą DOBROVOLSKĮ, bet to padaryti nepavyko).

Luko Balandžio / 15min nuotr./Raimondas Bakšys
Luko Balandžio / 15min nuotr./Raimondas Bakšys

VSD vertinimu, T.DAPKUS, viešai keldamas pagrįstą klausimą dėl netvarkos šalies IT sektoriuje, tuo pat metu atstovauja (paslėpta), kurio veikla pasižymi ypatingu neskaidrumu, interesams.

Ūkio ministerija

Pagrindiniai interesai: statybų projektai (ES lėšų įsisavinimas)

Pagrindiniai veikiantys MG atstovai: Darius Juozapas MOCKUS, Romanas RAULINAITIS, Rolandas VINGILIS

Pagrindiniai procesų dalyviai: Gediminas KIRKILAS, Nerijus EIDUKEVIČIUS, Neringa PAZŪSIENĖ, Danguolė SALDŽIŪNIENĖ, Vytas NĖNIUS, Algirdas RASLANAS, Dainius KREIVYS ir kiti.

Pagrindiniai taikiniai: Dainius KREIVYS

MG vadovai (D.J.MOCKUS, R.RAULINAITIS, R.VINGILIS) buvo suinteresuoti turėti sau lojalių asmenų Ūkio ministerijoje, kuri administruoja ES fondų finansinės
paramos skyrimą projektams verslo, mokslinių tyrimų ir turizmo sektoriuose.

ES finansinės paramos užtikrinimas MG yra svarbus: 1) projektams, kuriuos vysto pats koncernas; 2) projektams, kuriuose rangos darbus atlieka koncerno įmonė „Mitnija“. Neskaidrios MG įtakos Ūkio ministerijos sprendimams veikimo schemą geriausiai iliustruoja VšĮ „Vito Gerulaičio vardo teniso akademijos“ vardu vystytas „Daugiafunkcinio sporto ir sveikatingumo komplekso“ projektas. Šio projekto iniciatorė buvo UAB „Teniso pasaulis“, kurią praktiškai kontroliavo MG atstovai. Pirmoji paraiška projekto finansavimui iš ES lėšų buvo pateikta dar 2005 m. kovo 31 dieną. 2006 m. šis projektas buvo pripažintas nacionalinės svarbos projektu. Rangos darbus atliko „Mitnija“.

Pirminiame etape projektui vystyti buvo suteikta 26 mln. litų parama, dar 6 mln. litų skyrė Ūkio ministerija. Vėliau kompleksas buvo plečiamas, pasinaudojant papildoma ES fondų finansine parama. Koncernas siekė, kad projektas būtų finansuojamas 100 proc. ir į jį nereikėtų investuoti nuosavų lėšų. Šias iniciatyvas įgyvendinti padėjo G.KIRKILAS, kuris atliko tarpininko vaidmenį organizuojant susitikimus ir įtikinėjant sprendimus turinčius priimti asmenis.

Valdo Kopūsto / Scanpix nuotr./Gediminas Kirkilas žaidžia tenisą
Valdo Kopūsto / Scanpix nuotr./Gediminas Kirkilas žaidžia tenisą

Iš D.J.MOCKAUS (M) ir G.KIRKILO (K) susirašinėjimo:

2006 m. gegužės 9 d.

M: „Kodėl fm blokuoja teniso akademiją?“

K : „Nežinau“

M: „Blogai teigti vieną elgtis atvirkščiai, rimti į ateitį žvelgiantys taip nesielgia.“

K: „Esi iš pat ryto filosofiškai nusiteikęs. Ne visi taip linkę mastyti, atrodo.“

M: „Ne nuotaikos, o darbai ir rezultatai svarbu, o jie liūdni, per tokius psiaudo patriotus liksim be teniso centro-turėsim kam padėkot.“

K: „Ką galėsiu, tą padarysiu“

2006 m. birželio 1 d.

M: „Komplekso nebus. Nuopelnus su fm galėsit pasidalint – pareklamuosim. Dovanok už tiesuma.“

K: „Dar padirbėsiu, nors prasideda derybos ir su laiku striuka.“

MG interesams atstovavo buvęs ūkio viceministras N.EIDUKEVIČIUS bei buvusi ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento vadovė N.PAŽŪSIENĖ. Pastarajai buvo atsilyginama dovanų čekiais, į neskaidrias schemas taip pat buvo įtraukti ir tuometiniai Kūno kultūros ir sporto departamento atstovai V.NĖNIUS ir A.RASLANAS. Atkreiptinas dėmesys, kad Finansų ministerija ir Konkurencijos taryba priešinosi pateiktam projekto finansavimo modeliui. Anot jų, projektui negalėjo būti skiriama tokia suma, kokia buvo nurodyta paraiškoje.

Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr./Nerijus Eidukevičius
Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr./Nerijus Eidukevičius

Projektą rengė VšĮ „Europos struktūrinių fondų finansinio konsultavimo agentūra“ darbuotojas Gintaras SALDŽIŪNAS. Jo sutuoktinė D.SALDŽIŪNIENĖ tuomet vadovavo Ūkio ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos departamento Struktūrinių fondų valdymo skyriui.

2010 m. MG atstovai bandė paveikti tuometinį ūkio ministrą Dainių KREIVĮ, kuris ne visada priimdavo koncernui naudingus sprendimus. Kaip poveikio priemonę MG atstovai platino per koncerno kontroliuojamą žiniasklaidą D.KREIVĮ kompromituojančią ir šmeižiančią informaciją. Vėliau D.KREIVYS buvo priverstas pasitraukti iš ūkio ministro posto.

VSD vertinimu, koncerno vadovų siekiai išnaudoti savo verslo interesams ministerijų vadovus ar aukšto rango pareigūnus daugiausia susiję su MG projektų statybų srityje įgyvendinimu.

VSD duomenimis, dauguma koncerno sėkmės istorijų įvyko tada, kai stambius projektus kuravo ministerijos, kurioms vadovavo LLS deleguoti ministrai.

Bandymai koreguoti įstatyminę bazę sau parankia linkme (2007–2016 m. )

Pagrindiniai veikiantys MG atstovai: Darius Juozapas MOCKUS, Romanas RAULYNAITIS, Raimondas KURLIANSKIS, Zita SARAKIENĖ, Tomas DAPKUS

Pagrindiniai proceso dalyviai: Eligijus MASIULIS, Gintaras STEPONAVIČIUS, Vytautas GRUBLIAUSKAS, Algirdas BUTKEVIČIUS, Audrius SIAURUSEVIČIUS (po 2009 m.), Arūnas ŠTARAS, Edmundas VAITIEKŪNAS ir kiti.

Pagrindiniai taikiniai: Audrius SIAURUSEVIČIUS (2009 m.), Seimo frakcijos, skirtingais laikotarpiais oponavusios vienam ar kitam MG stumiamam ar blokuojamam teisės aktui

Įsteigus MG vadovų pilnai kontroliuojamą politinę partiją (LLS), koncerno atstovai
pradėjo aktyvius veiksmus, kuriais buvo siekiama MG aktualių teisės aktų (Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos (statymo ir kitų) pataisų, kurios sudarytų koncernui išskirtines verslo sąlygas.

2007 m. birželį priėmus Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) pataisas, koncerno atstovai kartu su Lietuvos aludarių asociacija visais įmanomais būdais siekė, kad AKĮ pataisas vetuotų prezidentas. R.RAULYNAITIS pats asmeniškai rinko Seimo narių parašus.

Valdo Kopūsto nuotr./Romanas Raulynaitis
Valdo Kopūsto nuotr./Romanas Raulynaitis

Kadangi dauguma TS-LKD frakcijos narių pritarė AKĮ pataisoms, minėtos partijos pozicija sukėlė koncerno vadovų pasipiktinimą („Konservai turi kvailų davatkų klubelį (Degutienė, Matulas, Aleknaitė), o AKĮ dažnai palieka viską savieigai. Taip ir gaunasi: kvailiai nesiilsi, o lyderis miega“).

R.KURLIANSKIO žinutė Virgiui VALENTINAVIČIUI: „Sveikas. Prie progos padėkok Kubiliui už puikią „dovaną“ – alkoholio reklamos draudimą TV. Turint galvoje, kad „valstybininkų“ skandalo metu konservų nesumindė tik todėl, kad LNK, alfa ir keletas prijaučiančių juos pridenginėjo kaip galėjo – „padėka“ tiesiog į dešimtuką. Esu sužavėtas.“

Koncerno vadovybės prašymu 2007 m. lapkričio 15 d. buvo užregistruotas AKĮ projektas, kuris atitiko MG interesus. Šį projektą teikė Seimo nariai E.MASIULIS, G.STEPONAVIČIUS ir V.GRUBLIAUSKAS. 2008 m. spalio 6 d. turėjo būti svarstomos AKĮ pakeitimo projektas, kuris irgi neatitiko koncerno interesų. VSD duomenimis, prieš svarstymą R.RAULYNAITIS susisiekė su E.MASIULIU, kuris informavo, kad nors yra išvykęs, derino šį klausimą su G.STEPONAVIČIUMI: „bandysim kažkaip nufutbolint, jeigu ką, tai vienintelis kelias yra, kad kvorumo nebūtų. Situaciją mes sekam.“

Analogiškai buvo veikiama visais atvejais, kai buvo rengiami ar priimami koncernui aktualūs teisės aktai, susiję su prekybos alkoholiu ribojimu, alkoholio reklamos draudimu bei kitais ribojimais.

Ne mažiau aktyviai buvo siekiama sau palankių sprendimų, susijusių su reklamos per Lietuvos radiją ir televiziją (toliau – LRT) ribojimu bei uždraudimu, kadangi minėti sprendimai užtikrino koncernui didesnes iš reklamos gaunamas pajamas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Zita Sarakienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Zita Sarakienė

Šiame procese dalyvavo visi MG vadovai, ir ypač aktyvi buvo jų nurodymus vykdžiusi LNK vadovė Z.SARAKIENĖ, kuri palaikė asmeninius ryšius su Seimo nariais bei kanceliarijos darbuotojais – tiek rinkdama informaciją apie Seimo frakcijų nuotaikas bei nuostatas, perduodama MG vadovų žinutes, tiek ir siekdama paveikti Seimo frakcijų bei atskirų politikų sprendimus.

2009 m. Z.SARAKIENĖ, R.KURLIANSKIS ir R.RAULYNAITIS aktyviai dalyvavo siekiant įtraukti koncerną į Vyriausybės nutarimu patvirtintą Analoginės antžeminės televizijos išjungimo ir skaitmeninės televizijos skatinimo Lietuvoje programą (toliau – Programa), kuri buvo finansuojama valstybės biudžeto ir ES lėšomis. Koncernas buvo suinteresuotas įgyvendinti minėtą Programą. R.KURLIANSKIS palaikė kontaktus su tuometiniu susisiekimo viceministru A.ŠTARU, kuris buvo paskirtas Programos įgyvendinimo Koordinacinės tarybos pirmininku.

Sprendžiant bei derinant koncernui aktualius skaitmeninės televizijos klausimus, MG atstovai naudojosi turimomis pozicijomis Susisiekimo ministerijoje ir LRT komisijoje.

VSD vertinimu, maždaug nuo 2007 m. MG vadovai ir jų įgaliojimus gavę koncerno
atstovai sistemingai siekė daryti įtaką politikams bei pareigūnams, kad būtų priimti arba blokuojami teisės aktai, galėję sudaryti koncernui išskirtines verslo sąlygas.

4. BANDYMAI DARYTI ĮTAKĄ TEISMAMS

Pagrindiniai veikiantys MG atstovai: Raimondas KURLIANSKIS, Tomas DAPKUS

Pagrindiniai proceso dalyviai: Vytautas GREIČIUS, Albinas JANUŠKA, Darius KUOLYS, Algimantas MATULEVIČIUS, Rasa JUKNEVIČIENĖ, Virgis VALENTINAVIČIUS

Pagrindiniai taikiniai: Arūnas VALINSKAS, Irena DEGUTIENĖ, Egidijus KŪRIS ir kiti.

MG vadovai ir jų tarpininkas T.DAPKUS itin aktyviai siekė užmegzti artimų pažinčių tinklą ne tik politikų ar įtakingų pareigūnų, bet ir aukšto rango teisėjų tarpe. Kai kuriais atvejais jiems tiesiog pavyko užmegzti pažintis, kitais – palaikyti nuolatinius abipusiai naudingus ryšius. R.KURLIANSKIS ir T.DAPKUS domisi paskyrimais teismuose, kontaktuoja su teismų vadovais, aptaria teisėjų kandidatūras. Teisėjų tarybos pirmininku išrinkus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką Gintarą KRYŽEVIČIŲ, R.KURLIANSKIUI iškilo klausimas, kas jis toks.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Albinas Januška
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Albinas Januška

Rašydamas žinutę T.DAPKUI R.KURLIANSKIS minėjo, kad „...visa diena laužau galva: kad teismu Tarybos naujasis pirmininkas nėra buhalteris tai jau supratau. Taciau@neatrenku, kurio klano jis žmogus. Gal Udreno/Markeviciaus?“

2011 m. kovą R.KURLIANSKIS teiravosi T.DAPKAUS, „ar prezidentės siūlomas kandidatas j Konstitucinio Teismo pirmininkus Romualdas Kęstutis URBAITIS yra jusu žmogus?“

T.DAPKUS parašė: „aisku“,

R.KURLIANSKIS atsakė: „tai džiugu.“

Naujų teisėjų kandidatūros aptariamos ir su kitais asmenimis, siekiančiais daryti įtaką politiniams procesams: D.KUOLIU, A.JANUŠKA, V.VALENTINAVIČIUMI. 2008 m. spalio 22 d. T.DAPKUS ir D.KUOLYS aptarė galimus pokyčius Kauno apygardos teisme: buvo aptariamos teisėjų kandidatūros ir svarstoma, kad po Teisėjų atrankos komisijos sprendimų reikėtų surinkti papildomos informacijos (taip pat ir neigiamos) apie kandidatus. 2009 m. rugsėjo pabaigoje R.KURLIANSKIS pasveikino D.KUOLĮ su paskyrimu j Teisėjų etikos komisiją.

VSD duomenimis, T.DAPKUS su A.JANUŠKA aptarinėjo kandidatus į Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkus.

VSD duomenimis, ypač artimas ryšys siejo T.DAPKŲ ir buvusį Aukščiausiojo Teismo pirmininką V.GREIČIŲ.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr. /Vytautas Greičius
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr. /Vytautas Greičius

2008 m. birželio 30 d. prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo Seimui teikė atleisti V.GREIČIŲ iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų, pasibaigus jo įgaliojimų laikui. Tačiau po dekreto pristatymo Seime V.GREIČIAUS atleidimas buvo atidėtas. 2008 m. liepos 8 d. prezidentas iš naujo pateikė Seimui dekretą dėl V.GREIČIAUS atleidimo, tačiau Seimas ir vėl jam nepritarė. 2008 m. spalio 1 d. buvo pateiktas dar vienas prezidento dekretas dėl V.GREIČIAUS atleidimo.

Po šio pateikimo T.DAPKUS itin aktyviai siekė, kad jo atleidimo klausimas būtų neįtrauktas į Seimo posėdžio darbotvarkę. Tuo metu T.DAPKUS palaikė nuolatinius ryšius su V.GREIČIUMI. Pavyzdžiui, 2008 m. gruodžio 5 d. V.GREIČIUS derino su T.DAPKUMI savo dalyvavimą Advokatūros 90-mečio minėjime, klausė patarimų, kaip elgtis, vėliau pasakojo apie praėjusį renginį. V.GREIČIUS vykdydavo T.DAPKAUS nurodymus.

2008 m. gruodžio 18 d. T.DAPKUS paskambino V.GREIČIUI. Pastarajam pasakius, kad nori važiuoti namo ir žiūrėti krepšinį, T.DAPKUS atsakė: „Man pajab.., ką tu nori žiūrėti.“

Tuomet V.GREIČIUS atsakė, kad jei reikia, gali privažiuoti prie T.DAPKAUS namų.

Naudodamasis pažintimis politikų tarpe, T.DAPKUS siekė, kad V.GREIČIAUS atleidimo klausimas nebūtų svarstomas. T.DAPKUS siekė paveikti Valstiečių liaudininkų, TS-LKD, LSDP ir LLS atstovus Seime. T.DAPKUS ieškojo kompromituojančios informacijos apie Tautos prisikėlimo partiją, kadangi jų atstovai siekė įtraukti V.GREIČIAUS atleidimo klausimą į darbotvarkę, ir piktinosi to paties siekiančia I.DEGUTIENE.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Irena Degutienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Irena Degutienė

Išspręsti V.GREIČIAUS klausimą sau (ir MG) palankia linkme T.DAPKUS siekė derindamas veiksmus su kitais įtaką partijoms turinčiais asmenimis – pirmiausia, su A.JANUŠKA ir V.VALENTINAVIČIUMI.

T.DAPKUS prašė A.JANUŠKOS paveikti pažįstamus Seimo narius, nes esą T.DAPKAUS kalbėjimas su opozicijos lyderiu yra viena, o jei tai padarytų A.JANUŠKA – visai kas kita.

2008 m. gruodžio 21 d. T.DAPKUS parašė A.JANUŠKAI dėl V.GREIČIAUS klausimo svarstymo Seime: „Ar geriau išimti klausimą, ar neišimti ir nukali (aišku visada yra rizika)?“

A.JANUŠKA atsakė: „Išėmimas būtų stiprus įkalimas, o nukalimas gali nebūti baigtinis iki liepos. Gal kol kas eiti atidėjimo keliu.“

2008 m. gruodžio 22 d. T.DAPKUS, paskambinęs V.VALENTINAVIČIUI, teigė: „atrodo, kad koalicijai vadovauja Valinskas su Kūriu, o ne Kubilius su Juknevičiene. Valdyboje užtektų balsų, jeigu vykdytų konservatorių frakcijos sprendimą“.

V.VALENTINAVIČIUI atsakius, kad jie yra šikniai ir dabar reikia sekti valdybos posėdį, T.DAPKUS pareiškė: „valdyboje reikia parodyti Valinsko vietą, čia esminis sprendimas.“

V.GREIČIAUS atleidimo klausimas buvo aptariamas ir su R.KURLIANSKIU.

2009 m. gegužės 15 d. Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad pasibaigus įgaliojimų laikui teisėjo atleidimas iš pareigų yra imperatyvi Konstitucijos norma, T.DAPKUS buvo nusivylęs Konstitucinio Teismo sprendimu ir TS-LKD pozicija V.GREIČIAUS klausimu.

2009 m. gegužės 15 d. T.DAPKAUS žinutė R. KURLIANSKIUI: „Pralošiau karą. Konservatoriai išdavė.“

R.KURLIANSKIO žinutė T.DAPKUI: „gal kt karta manes paklausysi: nėra amžinos meiles, yra tik amžini interesai. P.s – protaut blaiviai po tokio smūgio gali?“

T.DAPKAUS žinutė R. KURLIANSKIUI: „pusiau protauju. Bet protauju. Konservai ne tik išdavė, bet dar ir apgavo. Ir tie, kurie neva jau baisiai artimais draugais dėjosi. Vis tiek žmones esam, tai tas aspektas bjaurokas. Ypač kad dar šia savaite labai jiems padėjau.“

5. BANDYMAI DARYTI ĮTAKĄ KONTROLIUOJANČIOMS INSTITUCIJOMS

Valstybinė mokesčių inspekcija

Pagrindiniai veikiantys MG atstovai: Darius Juozapas MOCKUS, Rolandas VINGILIS, Romanas RAULYNAITIS, Raimondas KURLIANSKIS, Zita SARAKIENĖ, Tomas DAPKUS, Gabrielė VASILIAUSKAITĖ

Pagrindiniai proceso dalyviai: Modestas KASELIAUSKAS, Artūras KLERAUSKAS, Raimundas VOIŠKA ir kiti.

MG atstovai aktyviai bendravo ir bendradarbiavo su VMI viršininku (2005–2014 m.) M.KASELIAUSKU. Kontaktas buvo užmegztas 2007 m., pasklidus gandams, kad VMI pradėjo domėtis koncernu ir žada imtis veiksmų jo atžvilgiu. Asmuo, tarpininkavęs koncernui, buvo JAV farmacijos bendrovės „Pfizer“ atstovybės Lietuvoje vadovas Raimundas VOIŠKA. 2007 m. sausio 12 d. R.VOIŠKA informavo D.J.MOCKŲ, kad „Šiuo metu bendrauja su VMI viršininku, kuris norėtų jam „prisiduoti“.

VMI viršininkui M.KASELIAUSKUI „prisidavus“, R.KURLIANSKIO ir T.DAPKAUS nurodymu buvo rengiamos neigiamos publikacijos apie M.KASELIAUSKUI nepalankius asmenis bei institucijas ir stabdomos neparankios publikacijos apie M.KASELIAUSKĄ.

Koncernas bet kokia kaina siekė jį išsaugoti VMI vadovo poste.

2010 m. balandžio 16 d. internetiniame portale „Delfi“ pasirodžius straipsniui „Įtariama, kad Mokesčių inspekcijos vadovo motinos įmonė savinosi neįgaliesiems valstybės skiriamas subsidijas“, su R.KURLIANSKIU susisiekė „alfa.lt“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja Eugenija GRIŽIBAUSKIENĖ, kuri teiravosi, kaip elgtis dėl anksčiau minėto straipsnio pasirodymo (ar publikuoti jj „alfa.lt“). R.KURLIANSKIS paaiškino, kad nepublikuotų, nes tai esą konkurencinė kova, kuri kilo prakalbus apie planus sujungti FNTT ir VMI.

Be to, R.KURLIANSKIS, bendraudamas su LNK generaline direktore Z.SARAKIENE, liepė įspėti LNK Žinių tarnybos vadovą Rolandą AGINTĄ neteikti neigiamo pobūdžio informacijos apie M.KASELIAUSKO motiną („DELFI ir BNS išėjo medžiaga apie Kaseliausko mama. Pasakyk Rolandui, kad nedarytu nieko. Čia Boreika isejo i kara.“). Tos pačios dienos pavakarę Z.SARAKIENĖ informavo R.KURLIANSK|, jog reportažo nebus.

2013 m. rudenį, pasinaudodami savo įgyta įtaka VMI, MG vadovai siekė palankių sprendimų, susijusių su alkoholio produktų žymėjimu. R.KURLIANSKIS, pavedė MG darbuotojams rasti argumentų prieš naujo pavyzdžio banderolių naudojimą, siūlė remtis VMI išvadomis, kurios galimai buvo parengtos koncerno atstovų užsakymu. VSD duomenimis, R.RAULYNAITIS pats buvo nuvykęs pas VMI viršininko pavaduotoją A.KLERAUSKĄ pasiimti minėtų išvadų. Be to, R.KURLIANSKIS nurodė T.DAPKUI per naujienų portalą „alfa.lt“ „paspausti“ tuometinį finansų viceministrą Vytautą GALVONĄ, kad naujo pavyzdžio banderolės nebūtų patvirtintos.

2014 m. koncerno atstovai ypač stengėsi formuoti teigiamą nuomonę apie VMI ir jos vadovo M.KASELIAUSKO veiklą, siekdami, kad būtų pratęsta pastarojo kadencija. Tuo pačiu buvo kritikuojama Generalinė prokuratūra.

2014 m. gegužės 23 d. T.DAPKAUS žinutė R.KURLIANSKIUI: „Ruošiuosi interviu su premjeru. Gal yra kokiu minčių/klausimų.“

R.KURLIANSKIO žinutė T.DAPKUI: „Leisk premjerui pasidžiaugti geru biudžeto pajamų surinkimu ir efektyvia kova su seselių – 1.y. geru vmi darbu. Bei pasibarti dėl betvarkes gen urodo ūkyje.“

5.2. Konkurencijos taryba

Pagrindiniai veikiantys MG atstovai: Romanas RAULYNAITIS, Raimondas KURLIANSKIS, Inga ŽEMKAUSKIENĖ

Pagrindiniai proceso dalyviai: Elonas ŠATAS

VSD duomenimis, 2008 m. MG siekiant Įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, atsirado poreikis
turėti „savą žmogų“ Konkurencijos taryboje. Juo tapo dabartinis tarybos narys E.ŠATAS, anksčiau buvęs Konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos skyriaus vedėju.

Nuo 2011 m. su E.ŠATU nuolat kontaktavo MG atstovai R.RAULYNAITIS ir advokatė I.ŽEMKAUSKIENĖ. „Alitos“ akcijų pardavimo metu E.ŠATAS nuolat bendravo ir su MG minėtame sandoryje atstovavusiu advokatu, kuriam perduodavo informaciją, o šis perduodavo ją MG atstovams. 2014 m. lapkričio 27 d. vykusiame Konkurencijos tarybos posėdyje E.ŠATAS ypač spaudė ir reiškė pastabas koncerno konkurentams.

Po posėdžio I.ŽEMKAUSKIENĖ išreiškė nuogąstavimą, kad „Boslita ir Ko“ bei „Bennet“ atstovai nepagalvotų, kad „E.ŠATAS palaiko koncerną“. MG konkurentų teigimu, „advokatą R.RAULYNAIČIUI rekomendavo pats Konkurencijos tarybos narys E.Šatas, todėl šioje situacijoje vargu ar pavyks ką nors pasiekti“ ir kad „MG ir AB „Alita“ sandorio „krikšto tėvas“ yra Elonas Šatas“. Vieno iš advokatų teigimu, jokia paslaptis, jog E.ŠATAS dirba „ir vieniems, ir kitiems bet šioje situacijoje jis atstovavo MG įmonės „Mineraliniai vandenys“ interesams, labai greitai stūmė visą procesą, ir tai rodo, jog jis arba yra įsipareigojęs, skolingas arba įbaugintas MG.

5.3. LRT komisija

Pagrindiniai veikiantys MG atstovai: Romanas RAULYNAITIS, Raimondas KURLIANSKIS, Zita SARAKIENĖ, Tomas DAPKUS

Pagrindiniai proceso dalyviai: Edmundas VAITIEKŪNAS, Jurgita BIELIŪNIENĖ

MG atstovai nuolat stiprino koncerno pozicijas LRT komisijoje (toliau – Komisija).

2013 m. Komisijos pirmininku tapus E.VAITIEKŪNUI, kurio kandidatūrą koncerno atstovai stipriai rėmė, MG valdoma LNK įgijo konkurencinį pranašumą prieš kitas televizijas: Pažymėtina, kad MG atstovai neformaliai bendravo ir su ankstesniu Komisijos vadovu Jonu LINIAUSKU. Pasibaigus pastarojo kadencijai, koncerno vadovai buvo suinteresuoti, kad naujuoju Komisijos vadovu taptų E.VAITEKŪNAS. MG atstovė Z.SARAKIENĖ gaudavo visą informaciją apie Komisijos formavimo eigą, kaip ir kitą MG (LNK) aktualią informaciją iš Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro patarėjos J.BIELIŪNIENĖS.

Po to, kai E.VAITEKŪNAS buvo paskirtas, koncerno valdomos LNK pozicijos dar labiau sustiprėjo: MG atstovai tiesiogiai iš Komisijos vadovo (ar jo pavaldinių) gaudavo vidinę (neskelbtiną) informaciją apie LNK konkurentų Komisijai teikiamus prašymus ar net duodavo nurodymus, kada rengti Komisijos posėdžius, kaip elgtis, kad susirinktų kvorumas (kai kuriais atvejais, priešingai, kad jo nebūtų), įdarbino Komisijos administracijoje Z.SARAKIENEI artimus asmenis. 2013 m. pabaigoje E.VAITEKŪNAS ne tik teisinosi Z.SARAKIENEI dėl LRT komisijos LNK televizijai paskirtos baudos (pats E.VAITEKŪNAS esą balsavo prieš), bet ir patarė skųsti LRT komisijos sprendimą teismui.

Kita vertus, Z.SARAKIENĖ nuolat vykdė E.VAITIEKŪNO prašymus: parodyti pastarojo dukrą per televiziją, reklamuoti E.VAITIEKŪNO draugų koncertus ir kitus.

6. Bandymai stiprinti pozicijas teisėsaugos institucijose siekiant minimizuoti jų veiklą

Pagrindiniai veikiantys MG atstovai: Darius Juozapas MOCKUS, Raimondas KURLIANSKIS, Romanas RAULYNAITIS, Zita SARAKIENĖ, Tomas DAPKUS, Gabrielė VASILIAUSKAITĖ.

Pagrindiniai proceso dalyviai: Raimondas PETRAUSKAS, Ramutis JANCEVIČIUS, Kęstutis BETINGIS, Nerijus ZULONAS, Aurelijus RACEVIČIUS ir kiti.

Pagrindiniai taikiniai: Generalinė prokuratūra (Algimantas VALANTINAS, Justas LAUCIUS, ir kiti), Povilas MALAKAUSKAS.

MG atstovai nuolat rinko informaciją apie pokyčius teisėsaugos institucijose (pirmiausia – Generalinėje prokuratūroje), organizavo susitikimus su prokuratūros
atstovais, palaikė kontaktus su Vilniaus ir Kauno apygardų prokurorais. Daugiausia koncerno interesams pasitarnavę teisėsaugos atstovai vėliau buvo įdarbinti koncerne: A.RACEVIČIUS (buvęs „Interpolo“ nacionalinio biuro Lietuvoje vadovas, dirbo MG iki 2010 m.), N.ZULONAS (buvęs FNTT Vilniaus apskrities padalinio vienas vadovų) – 2013 m., R.JANCEVIČIUS (buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas) – nuo 2016 metų. VSD duomenimis, MG vadovai rinko, o N.ZULONAS teikė jiems įslaptintą informaciją.

Iš N.ZULONO (N) ir R.KURLIANSKIO (R) susirašinėjimo:

2010 m. kovo 20 d.

R: .„Klausyk, antras klausimas. Atsimeni, tu apie šitą raštą kalbėjom, tu sakei, kad iš Saugumo atėjo (rodė kažkokį dokumentą)?“

N: „Aha. Jo“

R: „Jo. Klausyk, o galima būtų gauti raštą iš saugumo, kopiją?“

N: „Jeigu nenurašyta į bylą, į bylą slaptą.“

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Raimondas Petrauskas
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Raimondas Petrauskas

T.DAPKUS palaikė nuolatinį kontaktą su Raimondu PETRAUSKU, tuo metu vadovavusiu Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriui: aptarinėjo informacinę kampaniją prieš Generalinės prokuratūros ONKTD prokurorą Justą LAUCIŲ, informuodavo R.PETRAUSKĄ apie rengiamas publikacijas, R.PETRAUSKAS teikdavo T.DAPKUI informaciją apie situaciją Generalinėje prokuratūroje. 2016 m. gruodžio 15 d. MG rizikos valdymo vadovas R.JANCEVICIUS (buvęs Vilniaus apygardos vyr. prokuroras) paskambino T.DAPKUI ir nurodė, kad Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiojo prokuroro pavaduotojais tapo Darius VALYS ir Rimvydas VALENTUKEVIČIUS. Abu pašnekovai buvo susirūpinę dėl R.PETRAUSKO, tuo metu ėjusio Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas, tolimesnės karjeros.

Koncerno atstovai palaikė kontaktus su tuometiniu Kauno apygardos vyriausiuoju prokuroru K.BETINGIU – tuo metu Kauno apygardos prokuratūroje buvo atliekamas tyrimas pagal A.GURECKIO pareiškimą dėl lėšų grobstymo iš bendrovės „Mitnija“.

Bendraujant su teisėsaugos atstovais, buvo taikomas tradicinis MG atstovų veikimo būdas – publikuoti arba nepublikuoti (priklausomai nuo situacijos ir santykių su atitinkamu pareigūnu) straipsnį, kuris galėtų pakenkti tolesnei pareigūno karjerai.

2009 m. koncerno atstovai siekė, kad iš pareigų būtų atleisti jiems netinkantys institucijų vadovai – VSD vadovas P.MALAKAUSKAS ir generalinis prokuroras A.VALANTINAS. Ir, priešingai, K.BETINGIO atveju 2010 m R.KURLIANSKIS stengėsi, kad apie K.BETINGĮ nebūtų publikuojami neigiami straipsniai.

G.VASILIAUSKAITEI informavus R.KURLIANSKĮ apie P.MALAKAUSKO atsistatydinimą, R.KURLIANSKIS atsakė: „P.s. Dabar galima drasiai teigti, kad Tamstos smūgis buvo LEMIAMAS!“

G.VASILIAUSKAITĖ atsakė: „reik Valantina imt.“

Pažymėtina, kad 2010 m. kovą, praėjus mėnesiui po A.VALANTINO atsistatydinimo, R.RAULYNAITIS siekė suorganizuoti su juo susitikimą. Tikėtina, kad buvo norima siūlyti A.VALANTINUI susitaikyti su koncernu.

7. Santykiai su žiniasklaida: bendradarbiavimas ir kova prieš konkurentus

Pagrindiniai veikiantys MG atstovai: Raimondas KURLIANSKIS, Tomas DAPKUS
Pagrindiniai proceso dalyviai: Valdas VASILIAUSKAS, Gabrielė VASILIAUSKAITĖ-NOTTEN, Virginijus VALENTINAVIČIUS.

Pagrindiniai taikiniai: BNS, konkuruojančios ir/ar oponuojančios koncernui žiniasklaidos priemonės: „15min.“ (Tomas BALŽEKAS), „Lietuvos rytas“.

MG žiniasklaidos įmones kuruojantis R.KURLIANSKIS daugelį metų bendradarbiauja su koncerno įmonėse dirbančiu T.DAPKUMI (2007–2012 m. dirbo LRT, 2012–2017 m. – UAB „Alfa Media“, nuo 2017 m. spalio – UAB „Žinių studija“), ilgainiui tapusiu MG vadovų interesams atstovaujančiu tarpininku, kuris ne tik mezga ryšius su politikais bei valstybės pareigūnais, bet ir renka sau ir koncernui naudingą informaciją, ją vėliau panaudodamas kaip manipuliacijų ir / ar šantažo įrankį.

2007–2012 m. daugelis prieš „nepaklusnius“ politikus ar pareigūnus bei kitus oponentus nukreiptų informacinių kampanijų buvo vykdomos kartu su buvusiu „Lietuvos žinių“ vadovu V.VASILIAUSKU bei pastarojo dukra G.VASILIAUSKAITE-NOTTEN, 2008–2012 m. dirbusia „Alfa Media“ (šiuo metu „Verslo žinių“ rubrikos „Verslo aplinka“ redaktorė).

Luko Balandžio / 15min nuotr./Valdas Vasiliauskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Valdas Vasiliauskas

T.DAPKAUS teigimu, „mes kartu vedam tokią politiką – kas prieš mus, tą ir dul**namu. VSD duomenimis, „Achemos grupės“ pagrindinis akcininkas Bronislovas LUBYS, nuolat pabrėždavęs, kad nedaro įtakos savo valdomoms visuomenės informavimo priemonėms, kontroliavo „Lietuvos žinių“ turinį, todėl ne visoms R.KURLIANSKIO – T.DAPKAUS – V.VASILIAUSKO informacinėms kampanijoms įgyvendinti buvo galima pasitelkti „Achemos grupės“ valdomą žiniasklaidą.

Daugeliu atvejų buvo veikiama per MG žiniasklaidos priemones: „Jeigu Valdas sustabdys, tai Virgis padarys“ (V.VALENTINAVIČIUS dirbo „Alfa Media“ 2006—2009 m., vėliau iki 2012 m. pabaigos buvo premjero patarėju).

VSD duomenimis, G.VASILIAUSKAITEI-NOTTEN pasitraukus iš MG valdomos įmonės, R.KURLIANSKIS ir toliau su ja bendradarbiauja – keičiasi informacija, ypač jei ji susijusi su „bendrais priešais“. 2017 m. pradžioje G.VASILIAUSKAITĖ-NOTTEN perdavė R.KURLIANSKIUI „gerą naujieną“ apie portalo „15min“ vadovo T.BALŽEKO atleidimą. Jos teigimu, „toks ir buvo jos tikslas“. R.KURLIANSKIUI pasiteiravus, ar tai nėra paaukštinimas, G.VASILIAUSKAITĖ-NOTTEN atsakė, kad yra oficialus pranešimas, jog T.BALŽEKAS paliko portalą, nes „nesutapo vertybės“. R.KURLIANSKIS atsakė: „Aha, nesutapo... P.s. Grubiai pajuokausiu: nereikejo šokt man ant ragu...“ 2018 m. sausį, sužinojęs apie T.BALŽEKO ketinimą kandidatuoti į LRT vadovus, T.DAPKUS pareiškė, kad šią kandidatūrą „reikia blokuoti visais būdais.“

VSD duomenimis, nesutarimai tarp MG ir „15min.“ sustiprėjo tuomet, kai portalas pradėjo viešinti su LLS ir MG vadovų byla susijusią medžiagą. T.DAPKAUS teigimu, jam buvo „nuleista“ tema apie „15min.“: „15min.“ pi*a Kurlianskį dėl bylos, tai dabar mes turim pa***ti juos“. Akivaizdu, kad temą „nuleido“ MG vadovai.

VSD duomenimis, anksčiau MG vadovai savo priešais įvardydavo su koncerno valdoma žiniasklaida konkuruojančias ar konkurentams (kitoms verslo grupėms) atstovaujančias įmones (TV3, „Lietuvos rytas“), o šiuo metu jie rengiasi kovai su „politiniais oponentais“ – koncernui neparankiais BNS bei „15min“ žurnalistais: „[...] R.Pakėnienė ir BNS šiuo metu nesivaldo, spec. tarnybos jiems leidžia kaip į kanalizaciją pusiau tiesą ir pusiau melą, ir jie mielai tą informaciją ima. [...] žurnalistai savo noru tampa valdžios ir spec. tarnybų pastumdėliais ir tuo labai didžiuojasi. Tai yra naujas fenomenas Lietuvos žiniasklaidoje. [...] už tai „respektas“ spec. tarnyboms, kad sugeba „taip paimti už kiaušinių“ žiniasklaidą.“

VSD vertinimu, R.KURLIANSKIS ir T.DAPKUS bei su jais bendradarbiavę koncernui nepriklausančių žiniasklaidos priemonių atstovai, rinkdami informaciją apie sau neparankius ar / ir norimus paveikti asmenis, manipuliuodami šia informacija bei skleisdami ją per savo kontroliuojamus visuomenės informavimo kanalus, ne tik siekė savanaudiškų tikslų, bet ir darė poveikį politiniams procesams. Minėta šantažo požymių turinti veikla vertintina kaip piktnaudžiavimas konstitucine teise gauti ir skelbti informaciją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų