„Pagrindinė grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui kyla dėl agresyvių Rusijos intencijų ir veiksmų, – pažymima jau pirmajame ataskaitos sakinyje. Nepaisant to, kad NATO saugumo stiprinimas sumažino karinės Rusijos agresijos tikimybę, Kremlius stengiasi didinti žvalgybos apsukas ir veikti įvairius procesus Lietuvoje.
Ataskaitoje išskiriama tai, kad Rusijos žvalgybos tarnybas pastaruoju metu itin domino 2019 metais vyksiantys Lietuvos prezidento rinkimai. Taip pat suaktyvėjo priešiška Rusijos veikla kibernetinėje erdvėje, kur taikiniais tampa Lietuvos valstybės institucijos ir energetikos sektorius. Praėjusiais metais sulaikyti trys Rusijai šnipinėję lietuviai.
Kaip vienas iš svarbių faktorių vertinime minimas ir Baltarusijos priklausomybės nuo Rusijos veiksnys. Baltarusijos užsienio ir karinė politika toliau glaudžiai derinama su Rusija. To pavyzdys ir Lietuvai grėsmę keliančios „Rosatom“ finansuojamos Astravo atominės elektrinės statybos.
Suprasti akimirksniu
- Pagrindinė grėsmė - Rusija
- Ji gali siekti paveikti kitų metų rinkimus Lietuvoje
- Į Lietuvos finansinių technologijų sektorių taikosi verslas, kuris pavojingas Lietuvai dėl kapitalo kilmės, veiklos ir ryšių priešiškose valstybėse
- Nėra pateikiama duomenų apie konkrečius įtariamus šnipus
- Įspėjama, kad Rusijos žvalgyba gali šantažuoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę
Rusijos agresija nemažėja
Vertinime teigiama, kad nepaisant bandymų šildyti santykius su Vakarais (kuriuos lėmė sankcijų nešama žala), Rusija išlieka agresyvi veikėja ne tik Ukrainos, prie kurios sienos ir kurios okupuotoje rytinėje teritorijoje stiprinamos esamos karinės pajėgos, bet ir Baltijos valstybių atžvilgiu.
„Rusija stiprina esamas ir kuria naujas karines grupuotes visomis strateginėmis kryptimis“, – pažymima ataskaitoje. Lietuvai itin aktualus Kaliningrado srities ginklavimas, kurio vienas epizodų yra šių metų vasario mėnesį atgabenti „Iskander-M“ raketų kompleksai.
Jų dislokavimas, teigiama ataskaitoje, gali apsunkinti NATO operacijas Baltijos jūros regione. Tiesa, pirminė tokių branduolinį užtaisą galinčių nešti raketų užduotis yra psichologinis poveikis ir šantažo priemonė tiek Lietuvai, tiek jos saugumu besirūpinančioms NATO partnerėms.
Karinės galios demonstravimui buvo pasitelktos ir prie Lietuvos sienos vykdytos „Zapad“ pratybos. Kremlius skelbė, kad pagrindinis šių pratybų akcentas turėjo būti kova su teroristinėmis grupėmis, tačiau jų scenarijus parodė, kad buvo simuliuojama kova prieš technologiškai pažangų ir gerai ginkluotą priešą – NATO. Vykdyti ne tik ginamieji, bet ir puolamieji veiksmai, įskaitant ir veikimą priešo teritorijoje.
Praėjusiais metais Rusija nerimo ir kibernetinėje Lietuvos erdvėje. Nustatyta grupuočių/programų Agent.btz/Snake ir APT28/Sofacy veikla. Šių atakų vykdytojai koncentruojasi į karinio, ekonominio ir politinio pobūdžio informacijos rinkimą Lietuvos ir kitų NATO valstybių IT infrastruktūroje.
Kaip naujo tipo pavojus pateikiamas kenkėjiškų ransomware programų pavyzdys. Patekusios į informacinę sistemą šios programos užšifruoja duomenis, o už sugrąžintą prieigą reikalaujama išpirkos.
Baltarusijos faktorius: Astravo grėsmė ir KGB susidomėjimas lietuvių verslu
Ataskaitoje akcentuojama ir Kremliaus satelite verčiamos Baltarusijos, kurioje valdžią bando išsaugoti Aliaksandras Lukašenka, grėsmė. Pabrėžiama, kad Baltarusija ir toliau dalyvavo Rusijose vadovaujamuose kariniuose, politiniuose bei ekonominiuose procesuose.
Tiesa, ne visi bendri veiksmai yra gerai koordinuojami, o Rusijos nepasitenkinimą sukelia baltarusių bandymai išsaugoti dalinę nepriklausomybę. Ataskaitoje pažymima ir tai, kad Vladimiras Putinas neatvyko į Baltarusiją stebėti „Zapad“ pratybų, kas paneigė lygiavertišką abiejų šalių dalyvavimo naratyvą.
Pastebima, kad Baltarusija į ginkluotę priėmė su Kinijos ginkluotės korporacijomis pagamintą naujos kartos reaktyvinę salvių ugnies sistemą „Polonez“, kuri patobulinta ir teoriškai jos veikimo spindulys apima visą Lietuvos teritoriją.
Bet žymiai didesnę grėsmę Lietuvai kelia Baltarusijos aktyviai vystomas Astravo atominės elektrinės projektas ir pavienės KGB operacijos, nutaikytos į Baltarusijoje verslą plėtojančius lietuvius.
Kad baltarusių KGB taikosi į lietuvių verslininkus įrodo Valerijaus Vakulčiko praėjusių metų gruodžio mėnesį duotas interviu Baltarusijos žiniasklaidai.
„Kova su korupcija ir ekonominiais nusikaltimais – taip pat mūsų reikalas. Kovai su tuo pas mus atsirado savi metodai. Pavyzdžiui, verslininkas, suprantama, nori kuo daugiau užsidirbti. Įsijautęs į pelno vaikymąsi jis pažeidė kokį nors įstatymą. Sakyti, kad jis po to vienareikšmiškai turi būti įkalintas – mano nuomone, neteisinga. Aš giliai įsitikinęs, kad daug svarbiau yra atlyginti nuostolį. Komiteto tikslas yra ne iškelti baudžiamąją bylą. Baudžiamoji byla – tai tik viena iš darbo formų“, – aiškino Baltarusijos KGB vadovas.
Sulaikyti trys šnipai
Ataskaitoje pažymima, kad didžiausias grėsmes Lietuvai kelia Rusijos žvalgybos tarnybos – Užsienio žvalgybos tarnyba, Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba ir Federalinė saugumo tarnyba.
Šios tarnybos priedangai naudojasi diplomatinėmis atstovybėmis Lietuvoje. Su žvalgyba susiję asmenys sudaro trečdalį diplomatinio personalo. Verbavimui tokie asmenys naudoja šantažą ir provokacijas, vis dar pasitaiko gąsdinimų apie Rusijos archyvuose esančios įslaptintos informacijos paviešinimą. Dažnai taikomasi į lietuvius, vykstančius į Kaliningrado sritį.
Praėjusių metų gruodžio mėnesį per slaptą operaciją sulaikyti du Lietuvos piliečiai – kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės civilis tarnautojas ir atsargos karininkas, turintis leidimą gyventi Rusijoje. Vėliau tą mėnesį sulaikytas ir dar vienas Lietuvos pilietis, rinkęs informaciją apie strateginius objektus.
Kaip vienas sėkmingo verbavimo pavyzdžių pateikiama Lietuvos kariuomenės karininko Sergejaus Pušino ir Rusijos žvalgybos tarnybos pareigūno Sergejaus Moisejenko istorija. S.Moisejenko užverbavo S.Pušiną naudodamas tradicinę taktiką – pamažu vystydamas draugišką santykį, o vėliau siūlydamas piniginį atlygį už suteiktą informaciją.
Mažiausiai nuo 2012 m. S.Pušinas teikė S.Moisejenko nacionalinę ir NATO įslaptintą bei neįslaptintą, bet viešai neprieinamą informaciją. Pagal Rusijos žvalgybos užduotis S.Pušinas taip pat rinko ir perdavė informaciją apie Lietuvos kariuomenės personalą, jo požiūrį į NATO ir Rusiją bei galimybes jį užverbuoti.
S.Moisejenkai pirmosios instancijos teismas skyrė dešimt su puse metų, o S.Pušinui – penkerių metų laisvės atėmimo bausmes.
Bandys daryti įtaką 2019 metų rinkimams
Vertinime pripažįstama, kad Kremliaus politiką remiančių politinių organizacijų ir judėjimų įtaka Lietuvoje išlieka menka. Bet Rusija sparčiai mokosi iš klaidų ir bando rasti naujų kelių – šių judėjimų lyderiai bando būti aktyvūs socialiniuose tinkluose, kuria alternatyvios žiniasklaidos kanalus.
Tokie judėjimai ir jų atstovai bando kompromituoti Lietuvos užsienio ir gynybos politiką, NATO priešakinių pajėgų dislokavimą Lietuvoje, skleidžia Rusijai palankų naratyvą, pasakodami, kad Lietuva dirbtinai išpučia grėsmes, o krašto apsaugai skiriamas lėšas reikėtų nukreipti kažkur kitur.
„Tikėtina, kad artėjant 2019 m. Lietuvos prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimams Rusija bandys įgyti didesnės įtakos politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje, sieks, kad jai palankios jėgos keltų kandidatus rinkimuose ir turėtų savo atstovus valdžios institucijoje“, – pabrėžiama ataskaitoje.
Išvadoje skelbiama, kad informacinių atakų taikiniais gali tapti būtent rinkimų procesas, o kartu krašto apsaugos, socialinės-ekonominės temos, tautinių bendruomenių situacija bei santykiai su kaimyninėmis valstybėmis.
Bando sukiršinti lietuvius ir lenkus
Nepaisant nemažų pastangų įtraukti į savo veiklą Lietuvos rusus, rusakalbis jaunimas kritiškai žiūri į vadinamąsias tėvynainių organizacijas ir nenoriai dalyvauja jų veikloje. Ataskaitoje pažymima ir tai, kad rusakalbiai jaunuoliai vis skeptiškiau žiūri ir į studijas Rusijos aukštosiose mokyklose, o tai kelia Rusijos valdžios atstovų nepasitenkinimą.
Panašių sunkumų Rusijos propagandos kanalų atstovai turi ir bandydami į savo laidas, diskusijas įtraukti valdžios politikai nepritariančius lietuvius. Jiems dažniausiai tenka pasitenkinti keliais marginaliais politikais ar visuomenės veikėjais.
Pagrindiniais propagandos kanalais įvardijami interneto portalai sputinknews.lt ir baltnews.ru, siekiantys skleisti antivakarietiškas nuostatas ir formuoti Kremliui palankią viešąją nuomonę. Šiuose portaluose pastaruoju metu padaugėjo straipsnių, kuriuose eskaluojama Lietuvos lenkų padėtis ir Vilniaus krašto tematika, bandoma demonstruoti, jog lietuviai diskriminuoja lenkus. Tuo pačiu metu pasakojama ir tai, kad Lenkija neatsisako teritorinių pretenzijų į Lietuvą.
Ataskaitos išvadoje pabrėžiama, kad Rusija ir toliau išliks realiausia grėsme Lietuvai ir regionui. Iššūkiu gali tapti mėginimai paveikti rinkimus ir kitus svarbius politinius procesus, skaldyti visuomenę ir didinti nepasitikėjimą demokratija, valdžios institucijomis ir pareigūnais.
