Laikinosios tyrimo komisijos vadovas Vytautas Bakas BNS sakė, jog su pranešėju dar derinama, kokia forma jis liudys komisijai – nuotoliu viešame posėdyje ar uždaroje salėje Seime.
„Techniniai dalykai derinami, svarbu sudaryti sąlygas pranešėjui duoti paaiškinimus ir atsakyti į klausimus, o komisijoms nariams – susipažinti su informacija iš pirmų lūpų“, – BNS sakė V. Bakas.
Komisija jau išklausė dabartinius bei buvusius Generalinės prokuratūros vadovus, planuojama Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovų apklausa. Išvadas komisija turi pateikti iki kovo 10 dienos.
Komisijai liudiję buvę prokuratūros vadovai pasakojo, kaip tarp institucijų keliavo pranešėjo perduota medžiaga: iš STT ji buvo persiųsta prokuratūrai, kuri pranešėjui suteikė šį apsaugą turintį garantuoti statusą, o pati medžiaga grąžinta STT.
Buvęs generalinis prokuroras, dabar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Evaldas Pašilis teigė, kad tinkamiausia įvertinti gautai medžiagai institucija tuo metu atrodė STT, kuri pradėjo devynis mėnesius trukusį kriminalinės žvalgybos tyrimą. Pasak buvusio prokuroro, jis buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių.
Seimo komisiją sudaro valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijos atstovai, vadovauja opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas. Opozicija, išskyrus Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, savo narių į komisiją nedelegavo.
Tyrimo šalininkai argumentuoja, kad pranešėjo istorija paliko neatsakytų klausimų, o oponentai teigia, kad jis bus nukreiptas prieš šalies vadovą G. Nausėdą, siekiant sumenkinti jo populiarumą artėjant prezidento rinkimams 2024 metų pavasarį.
Iniciatyva kurti komisiją kilo po to, kai šių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, jog prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas tuomečiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.
Pranešėjo perduota medžiaga Seime buvo pradėta nagrinėti dar praėjusią kadenciją. 2019 metais VSD pareigūnas kreipėsi į tuometinį Seimo NSGK pirmininką V. Baką, apskųsdamas savo vadovus dėl galimai neteisėtos veiklos.
Ši istorija aprašyta tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.
Buvęs pareigūnas žurnalistams tvirtino, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.
Situaciją tada nagrinėjęs Seimo NSGK konstatavo, jog VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau paragino tokiose situacijose atsisakyti žodinių pavedimų.
VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas tikino, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kas sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.
