Anot VSD, tikėtina, kad Rusijos karinė pramonė išliks priklausoma nuo Vakarų technologijų, o dėl jai taikomų sankcijų tarpininkų paslaugų poreikis nemažės. Kontroliuojant prekių tranzito ir eksporto į Rusiją srautus, Lietuvai tenka atsakomybė suvaldyti rizikas, kad Vakarų gamintojų prekės nebūtų skirtos Rusijos karinei galiai didinti.
„Lietuva, siekdama užtikrinti tarptautinius įsipareigojimus, artimoje perspektyvoje susidurs su iššūkiais suvaldyti rizikas, kylančias dėl logistikos grandinėje dalyvaujančių tarpininkų bandymų nuslėpti dvejopą prekių paskirtį ir tikruosius panaudojimo tikslus“, – rašoma penktadienį viešai paskelbtoje VSD praėjusių metų veiklos ataskaitoje.
Dėl ekonominių sankcijų karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos karinė pramonei sudėtinga įsigyti prekes, reikalingas technologinėms spragoms užpildyti.
Anot VSD, siekdama apeiti apribojimus, Rusija naudojasi Vakarų šalyse įsteigtų tarpinių bendrovių ir didmenine prekyba Rusijoje užsiimančių bendrovių paslaugomis – siekia nuslėpti dvejopą prekių paskirtį, tikruosius prekių panaudojimo tikslus ir išvengti kontrolės.
Rusija naudojasi Lietuvos, kaip vienos iš tranzito šalių, logistikos infrastruktūra ir tarpinių bendrovių paslaugomis, siekdama įsigyti Vakarų gamintojų prekes. Rusijos užsakymus vykdantys logistikos atstovai organizuoja prekių eksportą iš Lietuvos.
Muitinei deklaruojamos prekių gavėjos Rusijoje neretai yra bendrovės, užsiimančios didmenine prekyba, todėl rizika dėl tikrųjų galutinių gavėjų lieka neįvertinta. Taip Lietuva yra įtraukiama į dirbtinai kuriamas ilgas prekių pristatymo grandines, skirtas apeiti ribojimams ir neatskleisti tikrųjų užsakovų Rusijoje dėl jų sąsajų su karine pramone.
