Pirmadienį Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) paskelbė kasmetinį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Ataskaitoje rašoma apie Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų veiklą Lietuvoje. Joje pabrėžiama ne tik karinė, bet ir žvalgybinė, kibernetinė bei kitokio pobūdžio Rusijos grėsmė.
D.Jauniškis: Rytų fronte nieko naujo
„Nemanau, šiandien kad mes ką nors nustebinsime pasakydami, kad Rytų fronte nieko naujo. Pagrindinis išorinis veiksnys, darantis šalies saugumui grėsmę, išlieka Rusijos agresyvūs veiksmai, priešiškos intencijos ir imperinės ambicijos. Stebime agresyvius siekius politinėmis, ekonominėmis, informacinėmis, kibernetinėmis ir karinėmis priemonėmis daryti įtaką politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje“, – pirmadienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė VSD vadovas Darius Jauniškis.
Pasak D.Jauniškio, 2017 m. Rusija organizavo žvalgybos operacijas, kurių metu rinko duomenis apie Lietuvos vidaus politiką, politinių partijų ir atskirų asmenų nuostatas santykių su Rusija atžvilgiu, taip pat rinko informaciją apie santykių su Rusija gerinimu suinteresuotus verslininkus ir jų požiūrį į šalies vidaus politiką.
Jo teigimu, Rusija greičiausiai sieks, kad jai palankios politinės jėgos 2019 m. keltų kandidatus ir turėtų atstovus bent jau savivaldoje.
Tiesa, D.Jauniškis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje dėl augančio visuomenės sąmoningumo Rusijos propagandistai patiria sunkumų, prakalbina tik marginalus. Tačiau tai nekeičia Rusijos siekio skverbtis į Lietuvos informacinę erdvę. Jo teigimu, tikėtina, kad propaganda, ypač socialiniuose tinkluose, stiprės.
Kalbėdamas apie terorizmo grėsmę, D.Jauniškis pastebėjo, kad Lietuvoje buvo pastebėta pavienių užsienio piliečių bandymų radikalizuoti Lietuvos musulmonus, ypač jaunimą. Tačiau ši veikla buvo užkardyta, ir terorizmo grėsmė Lietuvoje išlieka žema.
„Į dažnai užduodamą klausimą – ar ne per daug mes demonizuojame Rusiją – atsakyčiau, kad ne.
Į dažnai užduodamą klausimą – ar ne per daug mes demonizuojame Rusiją – atsakyčiau, kad ne.
Akivaizdu, kad agresyvi kaimynė savo veiksmais ne kartą įrodė ir toliau sėkmingai įrodinėja, kad gali peržengti padorumo ir pasaulyje nusistovėjusias etikos ir moralės taisyklių ribas. Džiaugiamės visuomenės pilietiškumu ir sąmoningumu, dėkojame visiems už žvalgybos palaikymą, šiandien atsakingai galiu teigti, kad Lietuvos žvalgyba dirba dar efektyviau ir duoda akivaizdų rezultatą“, – sakė D.Jauniškis.
R.Baltrėnas: karinis konfliktas mažai tikėtinas
2017 m. įvyko keli Lietuvos kariniam saugumui svarbūs įvykiai, sakė AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas. Tarp jų – „Zapad 2017“ pratybos, į Kaliningrado sritį Rusijos atgabentos „Iskander“ raketos, trijų Lietuvos piliečių, kurie įtariami vykdę Rusijos karinės žvalgybos GRU užduotis, sulaikymas 2017 m. gruodį, ir Baltijos saugumui labai svarbus NATO priešakinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje.
R.Baltrėno teigimu, konvencinis karas artimiausioje aplinkoje ir artimiausiu metu išlieka mažai tikėtinas. Prie to prisidėjo ir ryžtingi Lietuvos bei NATO veiksmai.
„Rusijos ginkluotųjų pajėgų pajėgumai yra pakankami regioniniam konfliktui su regiono valstybėmis, bet išlieka nepakankami plataus masto konvenciniam konfliktui prieš NATO.
Rusijos ginkluotųjų pajėgų pajėgumai yra pakankami regioniniam konfliktui su regiono valstybėmis, bet išlieka nepakankami plataus masto konvenciniam konfliktui prieš NATO.
Reikėtų pabrėžti, kad NATO pastangos ir nacionalinis Baltijos valstybių gynybinių pajėgumų vystymas prisidėjo prie karinio konflikto tikimybės sumažėjimo“, – sakė R.Baltrėnas.
„Šiai dienai Rusija dislokavo „Iskander“ raketų brigadą Kaliningrade nuolatiniam dislokavimui, tai yra ne vien brigada, tai yra visa sistema taktinio branduolinio ginklo. Šiai dienai tiek galiu pakomentuoti“, – sakė R.Baltrėnas, paklaustas, ar Kaliningrado srityje, žvalgybos žiniomis, yra dislokuotas branduolinis ginklas. Labiau detalizuoti atsakymo jis sakė negalintis.
Verbavimas vyksta masiškai
Po ataskaitos pristatymo seime VSD vadovas Darius Jauniškis ir AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas atsakė į žurnalistų klausimus.
D.Jauniškis kalbėjo apie tai, kad Rusija, be kita ko, stengiasi šantažuoti valstybės tarnyboje dirbančius žmones, pasitelkdama dar neišviešintą informaciją apie šių žmonių bendradarbiavimą su KGB. Klausdamas, kokių veiksmų VSD imasi tam užkardyti, jis atsakė, kad veiksmų imtis sudėtinga, nes daug bylų buvo išvežta į Rusiją ir žvalgyba tiksliai nežino, kiek žmonių gali būti šantažuojami.
Paklaustas, ar vis dėlto žino apie konkrečius atvejus, kad valstybės tarnautojai būtų šantažuojami, D.Jauniškis atsakė, kad tokių atvejų yra žinoma, bet skaičiaus įvardinti nenorėjo. Jo teigimu, ateityje žmonės, neprisipažinę apie bendradarbiavimą su KGB, gali būti viešinami.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė BNS po konferencijos sakė, kad neprisipažinusių buvusių KGB bendradarbių, dirbančių valstybės tarnyboje, galėtų būti vienetai.
„Aišku, gali būti, kad vienas-kitas atsiduria, tačiau supraskime, kad jau praėjo 30 metų nuo to laiko, tai kokio amžiaus tie žmonės turėtų būti?“ – BNS sakė ji.
Konkrečių būdų, kaip dabar Rusijos žvalgyba vykdo verbavimą, D.Jauniškis sakė atskleisti nenorintis. Tokių atvejų skaičiaus jis taip pat neįvardino, tik pažymėjo, kad atvejai nėra pavieniai.
„Žmonės ateina ir patys pasako daugumoje atvejų. Žvalgyba niekada nesivadovauja pletkais arba sąmokslo teorijomis. (...) Pateikiama pagal faktinį įvykių skaičių turima informacija. Tai yra patikrinta informacija, labai tiksliai viskas yra nustatyta. Ar tai yra daug? Mes, ko gero, nekalbėtume, jei tai būtų tik keli pavieniai atvejai. Mes kalbame apie masiškumą. Bandoma verbuoti paprastus piliečius, kurie iš viso neturi jokių sąsajų su žvalgyba arba institucijomis“, – sakė D.Jauniškis.
Bandoma verbuoti paprastus piliečius, kurie iš viso neturi jokių sąsajų su žvalgyba arba institucijomis.
Žurnalistai D.Jauniškio teiravosi, kodėl grėsmių ataskaitoje neįvardinta Kinija: ar nepastebima šios šalies veikimo požymių.
„Dar kol kas nematome pagrindo, kad šnekėtume apie realias grėsmes iš Kinijos“, – atsakė VSD vadovas.
„Turėtume suprasti, kad visos šalys turbūt turi šnipinėjimo galimybes ir interesus“, – D.Jauniškis teigė dar kartą paklaustas, ar Kinija nevykdo šnipinėjimo Lietuvoje.
Internetinis balsavimas nebūtų saugus?
Paklaustas, kokių veiksmų imamasi, kad būtų išvengta Rusijos kibernetinių įsilaužimų Prezidento rinkimų metu, R.Baltrėnas atsakė, kad ties tuo dirba Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Jis nuolat informuoja valstybines įstaigas apie kibernetinio saugumo procedūras ir įrangą.
Kalbėdamas apie internetinį balsavimą, D.Jauniškis teigė, kad VSD šią idėją vertina skeptiškai.
„Pirma reikėtų labai rimtai investuoti į savo IT technologijas ir apsaugos priemones, ir tada, kai įsitikintume, kad jos pilnai apsaugotos nuo pažeidžiamumo, tada galėtume kalbėti“, – sakė D.Jauniškis.
„Rusijos kibernetiniai pajėgumai daryti įtaką kibernetinėje erdvėje yra labai nemaži“, – pažymėjo R.Baltrėnas. Jo teigimu, rekomendacijos politikams šioje srityje yra teikiamos.
Sulaukęs klausimo, kodėl ataskaitoje, skirtingai negu pernai, nebeminimi Vilniaus krašto lenkų bendruomenei atstovaujančių asmenų ryšiai su Rusijos ambasada, D.Jauniškis atsakė, kad „situacija yra pagerėjusi“, o ryšiai yra nebeglaudūs.
D.Jauniškis įvardino, kad iš per metus sulaukiamų maždaug 600 skambučių ir 400 elektroninių laiškų maždaug 30 proc. yra išties naudingi – juose pateikiama informacija pasitvirtina ir dėl jos atliekami žvalgybiniai veiksmai.
„Yra ir kiti pranešimai rimtai peržiūrimi. Bet šitie 30 proc. yra labai rimti iš tikrųjų. Peržiūrimi ir daromi veiksmai“, – sakė D.Jauniškis.
Rusija – pagrindinė grėsmė saugumui
„Pagrindinė grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui kyla dėl agresyvių Rusijos intencijų ir veiksmų“, – pažymima jau pirmajame grėsmių Lietuvos saugumui ataskaitos ataskaitos sakinyje. Nepaisant to, kad NATO saugumo stiprinimas sumažino karinės Rusijos agresijos tikimybę, Kremlius stengiasi didinti žvalgybos apsukas ir veikti įvairius procesus Lietuvoje.
Ataskaitoje išskiriama tai, kad Rusijos žvalgybos tarnybas pastaruoju metu itin domino 2019 metais vyksiantys Lietuvos prezidento rinkimai. Taip pat suaktyvėjo priešiška Rusijos veikla kibernetinėje erdvėje, kur taikiniais tampa Lietuvos valstybės institucijos ir energetikos sektorius. Praėjusiais metais sulaikyti trys Rusijai šnipinėję lietuviai.
Kaip vienas iš svarbių faktorių vertinime minimas ir Baltarusijos priklausomybės nuo Rusijos veiksnys. Baltarusijos užsienio ir karinė politika toliau glaudžiai derinama su Rusija. To pavyzdys yra ir Lietuvai grėsmę keliančios „Rosatom“ finansuojamos Astravo atominės elektrinės statybos.
15min straipsnį apie grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą rasite čia.
