VSD žeria kritiką „Pranešėjo komisijai“ ir svarsto ginti savo reputaciją

Ką paskelbė komisija?

Antradienį paskelbtose Seimo komisijos išvadose, be kita ko, teigiama, jog VSD vadovas Darius Jauniškis informaciją apie tuomet dar kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką gavo arba iš paties G.Nausėdos arba informacija buvo perduota jo pavedimu. Išvadose konstatuojama, kad D.Jauniškis, rinkdamas informaciją apie dabartinio šalies vadovo aplinkos žmones, jam talkino.

Be to, jose nurodoma, jog VSD atliko tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G.Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, tačiau neteikė šios informacijos sprendimų priėmėjams ir institucijoms.

Darius Jauniškis ir Gitanas Nausėda

Tyrimo duomenimis, nuo 2018 metų liepos VSD rinko informaciją apie 142 su G.Nausėda susijusius asmenis.

„Komisijos surinkti duomenys leidžia teigti, kad VSD direktoriaus D.Jauniškio surinkta informacija apie kontržvalgybines rizikas keliančius asmenis galėjo būti neteisėtai atskleista asmenims, kurie neturėjo teisės su ja susipažinti – piliečiui G.Nausėdai“.

„Komisija gavo duomenų, kad 2019 metų prezidento rinkimus laimėjusio kandidato aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų praeityje ir (arba) šiuo metu palaikomų ryšių su kontržvalgybinę riziką keliančiais asmenimis dėl bendradarbiavimo su priešiškų Lietuvai šalių (Rusijos, Baltarusijos), SSRS žvalgybos tarnybomis, Rusijos ir Baltarusijos diplomatais, priešiškų šalių politikais ir valstybės pareigūnais, jiems artimais verslo atstovais“.

„Komisija nustatė, kad kai kuriuos iš minėtų asmenų G.Nausėda ketino skirti savo patarėjais. Komisijos duomenimis, apie tai buvo žinoma D.Jauniškiui, tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Komisija taip pat konstatavo, kad už VSD pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybės atskleidimą „tiesiogiai atsakingas“ D.Jauniškis.

Komisija išvadas patvirtino vienbalsiai, bet jos veikloje, išskyrus demokratą Vytautą Baką, nebuvo opozicijos atstovų. Šias išvadas dar turės patvirtinti Seimas.

VSD kritika

VSD savo išplatintame pranešime teigia, kad, departamento nuomone, Laikinoji komisija savo išvadose ne tik išėjo už tyrimo ribų (jai Seimo nutarimu suformuotų klausimų), bet ir „perėmė“ kitų valstybės institucijų kompetencijai priskirtas funkcijas.

Pvz., Laikinajai komisijai nebuvo pavesta atlikti vertinimo, kaip VSD (žvalgybos institucija) tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tačiau Laikinoji komisija plačiai pasisakė šiuo klausimu, nepaisydama teisės aktų normų, numatančių, kad būtent išorinė nepriklausoma žvalgybos institucijų kontrolės institucija yra įgalinta atlikti asmens duomenų, tvarkomų žvalgybos institucijos nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo teisėtumo kontrolę. Be to, spręsti iškylančius klausimus dėl informacijos įslaptinimo, išslaptinimo pavesta paslapčių subjektams, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, taigi, Laikinajai komisijai nebuvo ir negalėjo būti pavesta atlikti žvalgybos institucijos įslaptintos informacijos įslaptinimo pagrįstumo vertinimo, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – Valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugos įstatymas) normoms.

VSD atkreipia dėmesį, kad tiek Laikinųjų komisijų įstatymas, tiek Valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugos įstatymas, tiek Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas riboja Laikinųjų komisijų teisę gauti tam tikrus išsamius duomenis, jei tokiu veiksmu nebūtų užtikrinamas vykdomų žvalgybos tyrimų, veiklos metodų, žmogiškųjų išteklių saugumas ir slaptumas, todėl , departamento teigimu, nepagrįstai metami kaltinimai, kad Laikinajai komisijai nebuvo teikta visa jos funkcijas vykdyti reikalinga informacija (ar teikta melaginga informacija).

VSD akcentuoja, kad su detalia informacija susipažino žvalgybos institucijų išorinę kontrolę atlikti įgalinta institucija – Žvalgybos kontrolierius, kurio parengtas išvadas Laikinoji komisija ignoravo.

VSD vertinimu, Laikinosios komisijos išvadose dėstomos vienpusiškos faktinių aplinkybių interpretacijos, neparemtos objektyviais duomenimis, pvz., išvadose nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti teiginius, kad VSD atliko teismo sankcionuotus veiksmus, kuriais buvo renkama žvalgybinė informacija 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti išvadą, kad VSD bendradarbiauja su tam tikrais žiniasklaidos atstovais ir jiems perduoda informaciją ir pan.

VSD teigimu, išvados neatlaiko kritikos dėl jų neatitikties teisės aktams; ne tik faktinės aplinkybės interpretuojamos vienpusiškai, nesant objektyvių tokias interpretacijas pagrindžiančių duomenų, tačiau ir teisės aktai taikomi klaidingai, daromos akivaizdžios teisės aktų taikymo klaidos. Pvz., Laikinoji komisija siūlo Valstybinei asmens duomenų apsaugos inspekcijai pateikti siūlymus Seimui dėl duomenų tvarkymo, atliekamo nacionalinio saugumo ar gynybos srityje, teisėtumo ir jų apsaugos, nepaisant to, kad inspekcija neturi įstatymuose numatytų įgaliojimų to atlikti (apie tai Laikinajai komisijai nurodė ir pati inspekcija), tai priskirtina Žvalgybos kontrolieriaus kompetencijai.

VSD tikina dėjęs visas pastangas, kiek tai leidžia teisės aktai, teikti išsamią informaciją Laikinajai komisijai jai Seimo nutarimu nustatytos kompetencijos ribose, buvo atsakyta į visus paklausimus dėl informacijos pateikimo.

Darius Jauniškis lankėsi parlamentinėje komisijoje VSD veiklai tirti

+9

VSD taip pat palaiko Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros poziciją, pritaria jos kreipimesi, adresuotame Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, išdėstytiems teiginiams ir mano, kad buvo nepaisyta nešališkumo principo Laikinosios komisijos veiklos metu.

VSD skelbia, kad atlikęs detalesnį Laikinosios komisijos išvadų vertinimą, priims sprendimus dėl tolesnių teisinių priemonių pasitelkimo, kad būtų apginta VSD, kaip žvalgybos institucijos, teisė ir pareiga užtikrinti nepriklausomą jos veikimą, svarstoma dėl VSD dalykinės reputacijos gynimo teisės aktų nustatyta tvarka.