„Reikia besąlygiškai daug kalbėti su vietos gyventojais. Yra nemažai gyventojų, kurie veikia dabar saugomose teritorijose, palaikymo, ir jie pritartų nacionalinio parko įkūrimui“, – pirmadienį LRT radijui sakė ji.
Tarnybos vadovė pabrėžė, kad prieš gyventojų valią niekas nebus daroma.
„Bandysime organizuoti daugiau susitikimų, kalbėti su jais ir pasiaiškinti, kas tos saugomos teritorijos“, – tvirtino A.Jasinavičiūtė.
„Tos aistros šiek tiek stabdo ir mus pradėti planavimą, nes tikrai nesinori eiti prieš žmonių valią, ir to neturime teisės daryti. Norime kalbėtis, bet norime kalbėti su abiem pusėmis, ir ta puse, kuri prieš nacionalinį parką, ir ta puse, kuri yra už nacionalinį parką“, – sakė ji.
Anot VSTT direktorės, idėja steigti Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinį parką nėra nauja.
„Po daugelio metų atgaivinti šitą idėją nėra lengva, nes 2008 metais tas procesas taip pat buvo sustojęs todėl, kad nebuvo tobuli teisės aktai, buvo sudėtinga derinti tam tikras ūkines veiklas, tačiau šiuo metu tų galimybių yra gerokai daugiau“, – teigė A.Jasinavičiūtė.
Anot jos, naujos saugomos teritorijos planavimas trunka ilgai – mažiausiai pusantrų metų.
„Jeigu diskutuotume, kalbėtume, kokios konkrečios vietos būtų įtraukiamos į nacionalinį parką, galbūt per dvejus metus būtų galima turėti Sūduvos nacionalinį parką“, – tvirtino VSTT vadovė.
Gruodžio pradžioje Vyriausybė pritarė Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko planavimo schemos rengimo pradžiai ir planavimo tikslams. Numatoma, kad Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinis parkas preliminariai galėtų užimti iki 35 tūkst. ha plotą.
Tačiau po praėjusį ketvirtadienį vykusio aplinkos ministro Simono Gentvilo susitikimo su vietos gyventojais, ūkininkais pranešta, kad naujo nacionalinio parko planavimas atidedamas, kol nebus sutarta dėl tikslių teritorijų, kurias reikia saugoti.
Suvalkijos (Sūduvos) etnografinis regionas yra vienintelis etnografinis regionas, iki šiol neturintis nacionalinio parko.
