VTEK tyrė visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją, kad pernai gruodį, dirbdamas SKŠMC, V.Kasiulevičius esą turėjo minėtąjį siekį, kai apie sutuoktinės paskiepijimo galimybę teiravosi SKŠMC vadovės. Aiškintasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo draudimo paveikti ar bandyti paveikti su jo privačiais interesais susijusius sprendimus.
VTEK tyrimo metu SKŠMC vadovė teigė, kad V.Kasiulevičius pernai gruodžio 27-28 dienomis daug kartų jos teiravosi dėl skiepo nuo COVID-19 jo sutuoktinei. Tačiau VTEK nenustatė tai patvirtinančių žodinių ar rašytinių įrodymų. Pats V.Kasiulevičius neigė reiškęs tokį prašymą ar bandęs ką nors paveikti priimti tokį sprendimą. VTEK nenustatė, kad jis būtų dalyvavęs priimant sprendimą paskiepyti jo sutuoktinę. Aplinkybė, kad gydytojo sutuoktinė buvo paskiepyta, VTEK vertinimu, savaime nereiškia, kad sprendimas buvo priimtas V.Kasiulevičiaus prašymu arba jam paveikus ar bandant paveikti tokį sprendimą.
Aiškindamas savo viešą pasisakymą socialinio tinkle „Facebook” paskyroje, jog pripažįsta savo kaltę ir prisiima visą atsakomybę už „tą skiepų istoriją”, V.Kasiulevičius teigė šia žinute neprisiėmęs atsakomybės už sprendimą skiepyti žmoną, kadangi tokio sprendimo nepriėmė ir nesistengė, kad jis būtų priimtas. Esą, jo atsakomybė – kad nepasirūpino, jog kilusios abejonės nepadarytų žalos šeimai, Santaros klinikoms ir jose dirbantiems kolegoms, o prašymą atleisti jį iš darbo SKŠMC jis pateikė jausdamasis neteisingai apkaltintu.
