Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas Remigijus Rekerta tvirtina, kad, šios komisijos narių nuomone, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) neturėtų registruoti kandidatais į savivaldą tų asmenų, kurie pažeidė tarnybinę etiką ir buvo nubausti apribojimu kelerius metus dirbti valstybės tarnyboje.
R.Rekerta vadovaujasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu. Jame, be kita ko, numatyta, kad šioje „tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, skiriami į aukštesnes pareigas, o tarnybos santykiams pasibaigus bet kuriais pagrindais, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti priimami į valstybinę tarnybą“.
Įstatymas taip pat numato, kad valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis pripažįstami ir į įvairius postus išrinkti politikai.
„Todėl mūsų komisija traktuoja šį įstatymą taip: jeigu asmuo pažeidė tarnybinę etiką ir išėjęs iš valstybės tarnybos trejus metus negali į ją sugrįžti, jis nebegali būti ir išrinktas, pavyzdžiui, į savivaldybės tarybą, nes tai irgi yra valstybės tarnyba“, - aiškino R.Rekerta.
Tokia VTEK nuomonė buvo pateikta ir VRK. Tačiau pastaroji labai atsargiai įvertino tarnybinės etikos sargų siūlymus apriboti etiką pažeidusių asmenų teises būti išrinktiems į politinius postus.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas pabrėžė, kad nei Savivaldybių tarybų rinkimų, nei kiti su rinkimais susiję įstatymai nenustato kandidatams tokių apribojimų, kokius siūlo VTEK.
„Mes griežtai vadovaujamės su rinkimais susijusiais įstatymais, kuriuose yra numatyti tam tikri apribojimai kandidatuojantiems asmenims. Pavyzdžiui, yra amžiaus ribojimas, yra reikalavimas, kad kandidatas būtų įvykdęs jam teismo paskirtą bausmę. Yra ir kai kurių kitų apribojimų“, - sakė ZVaigauskas.
„Tačiau nėra numatyta, kad negalėtų būti įregistruotas kandidatas, vadovaujantis tais pagrindais, į kuriuos atkreipia dėmesį Tarnybinės etikos komisija“, - pridūrė jis.
VRK pageidautų, kad visi su kandidatų registravimu susiję apribojimai būtų numatyti rinkimus reglamentuojančiuose įstatymuose. Priešingu atveju baiminamasi masiškai pralaimėti teismuose, jeigu neįregistruoti kandidatai imtų skųsti VRK sprendimus neregistruoti jų vadovaujantis teisės aktais, tiesiogiai nesusijusiais su rinkimų organizavimu.
VTEK pirmininkas R.Rekerta pripažįsta, kad „įstatymų traktavimo ir pritaikymo problema egzistuoja“. Jis sutinka ir su tuo, kad VTEK siūlomu pagrindu neįregistravus kandidato galimi teismų procesai.
„Tačiau mūsų komisija prižiūri, kaip vykdomas Viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje įstatymas, todėl jo nuostatas matome būtent taip, kad nurodytas pagrindas yra apribojimas įregistruoti kandidatus. Mūsų nuomone, neteisinga, kad asmuo, dėl tarnybinės etikos pažeidimų negalintis kurį laiką grįžti į valstybės tarnybą, vis dėlto gali būti išrinktas į politinį postą“, - aiškino R.Rekerta.
VTEK ir VRK atstovai pirmadienį žada susitikti ir diskutuoti šiomis temomis.
Šiuo metu Lietuvoje yra kelios dešimtys asmenų, per pastaruosius trejus metus pripažintų pažeidusiais tarnybinę etiką ir palikusių valstybės tarnybą, todėl kol kas neturinčių teisės grįžti į ją. R.Rekerta neatmeta, kad artėjant vasario 27 dieną numatytiems savivaldos rinkimams ne vienas toks asmuo stengsis gauti mandatus vietos valdžioje, taigi, ir valstybės tarnyboje.
