Komisija tyrimą atliko Seimo nario „valstiečio“ Povilo Urbšio ir kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson atsiųstų pranešimų pagrindu.
Remdamasi šia informacija, VTEK tyrė G.Kėvišo tarnybinius veiksmus dėl 2014-2017 metais LNOBT planuotų ar surengtų muzikinių renginių. Komisija aiškinasi, ar teatro vadovas nesupainiojo interesų, kai pernai LNOBT už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G.Kėvišo sūnaus Martyno įmone „Riverside music LTD“. G.Kėvišo nusišalinimą ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir STT vadina nepakankamu, kad būtų išvengta korupcijos rizikos.
Pats LNOBT vadovas sūnaus įmonės rengtiems koncertams prašė Vilniaus savivaldybės paramos, vienam jų gavo 30 tūkst. eurų.
G.Kėvišas „Riverside music LTD“ dirba konsultantu. Naujausios informacijos G.Kėvišas viešai nepateikia, tačiau 2015-aisiais atnaujintoje interesų deklaracijoje nurodo, kad 2010-aisiais jis iš konsultacinės veiklos sūnaus įmonės gavo beveik 607 tūkst. eurų.
Komisija taip pat vertins dar vienuolikos LNOBT darbuotojų, užimančių vadovaujančias pareigas, elgesį. Komisija spręs, ar jie nepažeidė įstatymų reikalavimų deklaruoti privačius interesus. Šiuo aspektu vertinamas ir pats G.Kėvišas.
LNOBT direktorių iš pareigų trauktis ragina šalies vadovai, kultūros ministrė. G.Kėvišas to daryti neketina ir pabrėžia, kad teatras buvo priverstas pirkti koncertus iš sūnaus vadovaujamos įmonės, nes būtent ši įmonė turėjo išskirtines teises garsių užsienio atlikėjų ir orkestrų koncertams Vidurio Europoje surengti.
Jis pabrėžia deklaravęs viešųjų ir privačių interesų konfliktą, atlikęs visus veiksmus, kurių reikalauja galiojantys įstatymai ir tarnybinės etikos klausimus prižiūrinti institucija.