Po ginčų, taip ir nepriėję vieningos nuomonės, teisėjai nusprendė A.Ūso bylą nagrinėti iš naujo. Keturi iš penkiolikos teisėjų mano, kad pedofilijos bylos ištirti mirus pagrindiniam kaltinamajam objektyviai nebus įmanoma.
„Baudžiamojo proceso tęsimas tikrinant pareikštų kaltinimų mirusiam asmeniui pagrįstumą savaime nereiškia nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo“, – paskelbė teismas.
Taip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija atmetė bylą nutraukti prašiusios prokuratūros kasacinį skundą.
Teismas nesutiko su aiškinimu, kad mirusio reabilitavimas galimas tik tada, kai toks asmuo buvo pripažintas kaltu teismo nuosprendžiu. Keturi teisėjai pareiškė atskirąją nuomonę.
A.Ūso našlės Guodos Sakalinskaitės-Ūsienės advokatas Adomas Liutvinskas po teismo posėdžio sakė sieksiantis velionio išteisinimo.
„Mes – (už tai), kad procesas toliau vyktų. Mes sieksime, kad jis būtų išteisintas“, – sakė A.Liutvinskas.
Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Simonas Slapšinskas savo ruožtu teigė, kad nutartis suformavo praktiką bylose, kuriose kaltinamasis yra miręs.
„Ši nutartis yra svarbi vien tuo, kad suformuota praktika, ir aš labai tikiuosi, kad šioje nutartyje bus detaliai apibrėžti tie reikalavimai ir tos procesinės normos, kuriomis vadovaujantis pats procesas ir turėtų vykti, kadangi proceso kodekse toks procesas nėra numatytas“, – sakė prokuroras.
Pasak prokuroro, teismo sprendimas padės išaiškinti ir nekaltumo prezumpcijos instituto taikymą.
15min.lt primena, jog pastarąjį sykį (praėjusį birželį) šią A.Ūso ir D.Kedžio su pedofilija susijusią bylą mėgino atversti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas.
Tačiau teisėjas buvo priverstas bylos nagrinėjimą atidėti, kol negautas atsakymas iš Aukščiausiojo Teismo, kurį tik lapkričio 10 dieną žada pateikti ši 15-kos teisininkų komanda.
Esminis Generalinės prokuratūros atstovams iškilęs klausimas: ar po kaltinamojo A.Ūso mirties ši byla neturėjo būti nutraukta?
Byla primena karštą bulvę
Kaip žinoma, bylos tęsinio siekia ir A.Ūso, ir D.Kedžio artimieji. Pastarieji įsitikinę, jog pedofilijos faktai gali būti įrodyti ir po kaltinamojo mirties. Savo ruožtu A.Ūso giminės siekia užbaigti procesą iki galo, kad turėtų galimybę po mirties reabilituoti velionį.
Tuo tarpu prokuratūros atstovai šioje byloje blaškosi.
Po mįslingos A.Ūso mirties 2010 m. birželio 13 dieną prokuratūra tylėjo maždaug puspenkto mėnesio.
Rudenį Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Ulienė pareikalavo šią pedofilijos bylą apskritai nutraukti, lapkritį Panevėžio miesto apylinkės teismas tokį prašymą tenkino.
Tačiau nutartis buvo apskųsta, skundo pagrįstumą apeliacine tvarka turėjo nagrinėti Panevėžio apygardos teismas. Bet Lietuvos apeliacinis teismas patenkino panevėžiečių prašymą perduoti bylą kitam teismui. Visa medžiaga atsidūrė uostamiesčio teisme. Klaipėdos apygardos teismas nutarė, kad D.Kedžio ir A.Ūso artimųjų noras tęsti bylinėjimąsi privalo būti patenkintas.
Formaliai byla iš Klaipėdos turėjo grįžti į Panevėžio miesto apylinkės teismą, tačiau pastarasis jos atsisakė, nes dauguma teisėjų yra susiję su byla, nagrinėję skundus, kai kas mokėsi su nužudytuoju teisėju Jonu Furmanavičiumi, taigi tokiu būdu nebeliko iš ko sudaryti teisėjų kolegiją.
Galiausiai Lietuvos apeliacinis teismas nukreipė šią bylą į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą.
Tačiau sostinės prokurorai radikaliai pakeitė šioje byloje savo poziciją: Generalinė prokuratūra nebepritarė šios bylos tęsimui ir pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) dėl Klaipėdos teismo nutarties, pagal kurią leista bylos nenutraukti, kaip tai numato teisės aktai.
Kodėl uostamiesčio prokurorų pozicija buvo neprieštarauti bylos nagrinėjimui, liko neaišku.
N.Venckienė siekia, kad A.Ūsas būtų pripažintas tvirkinęs jos mažametę dukterėčią, tuo metu A.Ūso našlė siekia, kad teismas jos mirusį vyrą išteisintų ir reabilituotų.
