Kalbant apie vyno kultūrą, bandoma argumentuoti, jog jo brangimas neturi didelės įtakos pardavimams, mat tiems, kurie vartoja brangius gėrimus, jų kaina nėra svarbi. Ar sutinkate su šiuo teiginiu?
Tai nėra tiesa. Kaina svarbi bet kurio produkto vartotojų grupei. Žinoma, pasiturintiems žmonėms, kurie mėgaujasi prabangiausiais vynais, kainos kilimas greičiausiai nekeis jų pasirinkimo. Kita vertus, didžiausią dalį vyno nuperka vidurinysis gyventojų sluoksnis, o jo atstovams kaina yra labai svarbi. Taigi, akcizo didinimas vyno vartojimo kultūrai padarys pakankamai reikšmingą žalą.
Sumažės vartojimas?
Kalbant apie vyno vartojimą, galima išskirti dvi žmonių grupes. Pasiturinčiuosius ir didžiąją dalį visuomenės. Kaip jau minėjau, pirmiesiems kaina neturi didelės įtakos pasirinkimui, tačiau didžiajai masei tai labai svarbus faktorius ir bet koks pokytis turi įtakos vartotojų pirkimo įpročiams. Pažymėtina, kad vynas Lietuvoje ir taip apmokestintas vienu didžiausių tarifų Europos Sąjungoje. Dažnai žmonės piktinasi Lietuvoje parduodamo vyno kaina, tačiau penkiolikoje Europos Sąjungos valstybių apskritai nėra akcizo vynui, o pas mus jis pakankamai didelis.
Vyno mėgėjai, pradėję pirkti pigius vynus, vėliau keičia savo vartojimo įpročius – jiems vis svarbesnė tampa gėrimo kokybė. Suprantama, nes vynas nėra gėrimas, kuris vartojamas vien dėl apsvaigimo. Svarbiausia – jo skoninės savybės; vynas – sudėtinė maisto kultūros dalis. Kokybiško vyno skonis burnoje išlieka daug ilgiau, jo reikia nedaug. Pastebima tendencija, kad pradėjus vartoti kokybišką vyną, suvartojamas kiekis mažėja.
Bet galbūt problemos ir nėra? Vyno mėgėjai tiesiog pirks rečiau, bet brangesnius gėrimus?
Dauguma Lietuvos vartotojų yra labai jautrūs kainai. Jai pakilus, tie, kurių skonis formuojasi, ir kurie dar nespėjo pajusti, ką reiškia mėgautis aukštesnės kokybės gėrimu, rinksis kitus alkoholio produktus.
Vyno žaliava Europoje brangsta, todėl šio gėrimo kaina ir taip kyla. Jei kaina kils ir dėl akcizų didinimo, tokiomis sąlygomis Lietuvai išties sunku tapti kultūringa vyno vartotoja.
Kaip rodo praktika, ypatingai kylančios kainos palies jaunimą – jautriausią kainai vartotojų grandį. Vėlgi, numatomi pasikeitimai stumtels jaunimą pigesnių ar net nelegalių gėrimų link. O tuomet turėsime jau ne tik alkoholio vartojimo kultūros, bet ir socialinę problemą.
Ar Lietuvoje jau galime kalbėti apie susiformavusią vyno vartojimo kultūrą?
Manau, kad palyginus su tuo, kokia situacija buvo prieš maždaug 15 metų, jau galime kalbėti apie vyno kultūrą. Kadaise vyno profesionalų bendruomenė pradėjo beveik nuo nulio – nuo idėjos, kad reikia šviesti visuomenę. Po truputį vynas visuomenėje pradėjo būti siejamas su bendravimu, kultūra, europietiškais valgymo papročiais. Dabar, remiantis visuomenės apklausomis, vyną vartoja apie trečdalis žmonių.
Žinoma, didelė jų dalis geria pigiausią vyną, tačiau, kaip minėjau, esant galimybei, „išauga“ ir tampa gurmanais.
Kaip augančios vyno kainos lemia lietuviško vyno pardavimus?
Kalbant apie Lietuvoje gaminamą vyną, kainų pokyčius labiausiai pajus putojančio ir kultūrinio paveldo natūralaus uogų vyno vartotojų segmentas. Kadangi konkurencija čia stipri ne tik tarpusavyje, bet ir su užsienio gamintojais, produktų maržos labai mažos, reikia galvoti ne tik apie vartotojus, bet ir apie gamintojų ekonominę būklę, kurios akcizo kėlimas tikrai nepagerins. Apskritai, iškiltų klausimas, ar tokia gamykla kaip „Anykščių vynas“ išliks. Pastaruoju metu jų finansinė padėtis sunki, situacijai pablogėjus, pasekmes galime išvysti labai greitai.
