Apie oficialias skyrybas A.Petravičius esą sužinojo atsitiktinai. Lietuvos ambasadoje Berlyne, keičiant asmens dokumentą, A.Petravičius neva buvo apšauktas melagiu. „Kodėl meluojate, kad esate vedęs, jei iš tikrųjų – išsiskyręs?“ – vyriškio pasiteiravo ambasados darbuotoja.
A.Petravičius neteko žado: kaip, kada išsiskyręs? Jis negalėjo patikėti, kad skyrybų procesas galėtų vykti jam už nugaros.
Bet kaip galėjau apie tai žinoti, būdamas ne Lietuvoje? Ar jūs žinote, kas šiuo metu vyksta Zimbabvėje?
„Negavau jokio pranešimo, jokio šaukimo į teismą, jokių procesinių dokumentų. Man buvo paaiškinta, kad šaukimą gavau viešo paskelbimo būdu – jis buvo patalpintas kažkokioje teismų svetainėje. Bet kaip galėjau apie tai žinoti, būdamas ne Lietuvoje? Ar jūs žinote, kas šiuo metu vyksta Zimbabvėje?“ – stebėjosi A.Petravičius.
Kaltina materializmu ir neištikimybe
Vilniaus miesto apylinkės teismo duomenimis, Petravičiai buvo išskirti 2013 metų vasario 13 dieną. A.Petravičius tikina apie skyrybas išgirdęs tik po gero pusmečio – spalio 24-ąją.
14 mėnesių Vokietijoje vairuotoju dirbęs vyras telefonu su žmona ir mažametėmis dukromis, jo paties teigimu, kalbėdavosi kasdien. Be to, vyras tikina žmonai atsiuntęs iš Vokietijos banko kortelę su pinigais šeimos reikmėms.
„Įsivaizduojate, koks absurdas: kalbėdavome lyg niekur nieko, o jau buvome išskirti. Grįžęs į Lietuvą užėjau į banką ir išgirdau, kad mano sąskaita areštuota, nes aš nesumokėjęs 25 tūkst. litų alimentų, o aš net nežinojau apie skyrybas ir siunčiau pinigus“, – širdgėlą liejo A.Petravičius, susituokęs 2004 metais.
Esą aš nesumokėjęs 25 tūkst. litų alimentų, o aš net nežinojau apie skyrybas ir siunčiau pinigus.
Savo buvusią žmoną jis įtaria neištikimybe. „Žinote, nenoriu apkalbinėti moterų, bet kai kurios mėgsta už nugaros mylėtis su kitais. Aš važiavau dirbti, o žmona laiką leido visai su kitu vyru. Ji jo nerodo, bet aš žinau, kad jis yra. Jei mane už akių išskyrė, tai nenustebčiau, kad vieną dieną dar ir svetimus vaikus pripaišys. Be to, ji yra materialistė ir nori iš manęs paveržti 625 kvadratinių metrų namą Avižieniuose“, – įsiaudrino A.Petravičius.
„Kada baigsis šis teroras?“
A.Petravičiaus buvusi žmona nenori atskleisti savo tapatybės, tačiau užtikrina, kad vyras kalba netiesą. Moteris sakė, kad metus iki oficialių skyrybų sutuoktiniai jau gyveno atskirai.
Tačiau ir gyvenant kartu šeimoje nebuvo santarvės: Arvydas nevengdavo taurelės, o apsvaigęs į darbą paleisdavo kumščius – moteris yra kvietusi policiją ir dėl smurto parašiusi pareiškimą.
Ji labai kukli gera moteris – ne iš tų miesto damų. Sąžininga ir pripratusi prie darbo. O sūnus visada buvo tinginys.
Pašnekovė prisipažino pavargusi nuo buvusio vyro atakų: jis ją kamuoja ne tik kasdieniais skambučiais į asmeninį telefoną, bet skambina ir į darbovietę.
„Kada baigsis šis teroras?“ – liūdnu balsu ištarė trijų vaikų motina. Jos teigimu, A.Petravičius visiškai nesirūpina dukromis – nei jų išlaikymu, nei auklėjimu.
Uošvis – 100 proc. marčios pusėje
Sužinojęs, kad į privačius šeimos reikalus A.Petravičius įtraukė žurnalistus, vyro tėvas A.P. nebegalėjo likti nuošalyje. Plyštančia širdimi pensinio amžiaus vyras prisipažino negalintis didžiuotis nei sūnumi, nei jo elgesiu.
Vyras prisipažino 100 proc. palaikantis marčią: „Ji labai kukli gera moteris – ne iš tų miesto damų. Sąžininga ir pripratusi prie darbo. O sūnus visada buvo tinginys: išvaizdus, todėl naudojosi savo žavesiu ir gyveno kaip Alfonsas. Galite „Sodroje“ patikrinti, kad jis 4–5 mėnesius padirba, o po to pusmetį – ne. Įsivaizduokite, jei per 14 mėnesių Vokietijoje jis pakeitė bent 4 darbovietes. Atleiskite, bet tai šį tą sako. Tai ar čia tėvas ir žmona kalta?“
A.P. neslėpė, kad sūnus šeimoje smurtaudavo. „Paskutinį sykį aš ją išgelbėjau, nes ji jau mėlynavo smaugiama. Jis reikalavo 10 litų pagirioms, o ji aiškina: „Man reikia vaikams pieno nupirkti.“ Tačiau jis niekada nesijaučia kaltas, girdi tik tai, kas jam patogu. Tokie visada moka save pateikti kaip auką. Kol marti jį mylėjo, tol kentėjo, bet atsirado trys vaikai, jis jokių įsipareigojimų šeimai nejaučia, kas jai beliko? Ką jūs, kaip moteris, darytumėte?“ – klausė A.Petravičiaus tėvas.
Paskutinį sykį aš ją išgelbėjau, nes ji jau mėlynavo smaugiama. Jis reikalavo 10 litų pachmielui, o ji aiškina: „Man reikia vaikams pieno nupirkti.“
Jis pabrėžė, kad marti į namą Avižieniuose neturi jokių pretenzijų.
„Aš pats jį užrašiau anūkėms, nes, kitaip nei sūnus, jaučiu pareigą joms padėti. Norėčiau, kad sūnus pagaliau pradėtų galvoti, kad reikia keisti gyvenimo būdą“, – kalbėjo A.P.
Teisėja: viską jis žinojo
Trečiadienį po atostogų į darbą grįžusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė atvertė Petravičių skyrybų bylą ir konstatavo: A.Petravičius tikrai žinojo apie žmonos skyrybų ieškinį, kuris teismui buvo pateiktas dar 2012 metų rugpjūčio 6 dieną.
„Ieškinyje buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tas, kuris dabar labai išgyvena, kad buvo išskirtas be jo žinios, nevykdė pareigos išlaikyti vaikus. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė laikiną išlaikymą. Tas ieškinys su teismo nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo buvo įteiktas kartu su atsakovu gyvenančiam asmeniui – tėvui“, – pasakojo teisėja.
Tai, kad ir pats A.Petravičius žinojo apie prasidėjusį skyrybų procesą, įrodo teismui jo pateiktas atskirasis skundas: vyras skundė nutartį dėl laikino išlaikymo, teigdamas, kad dėl sunkios materialinės padėties neišgali dukroms mokėti pinigų.
Iš pašto grįždavo atsakymas, kad vyras Lietuvoje negyvena ir nežada grįžti.
Po to A.Petravičius pradingo, todėl jam įteikti kitų procesinių dokumentų teismui nepavykdavo.
„Iš pašto grįždavo atsakymas, kad vyras Lietuvoje negyvena ir nežada grįžti. Kadangi ieškovė neturėjo galimybių prašyti teismo skirti kuratorių, tai ji prašė, kad apie teismo šaukimus būtų paskelbta internete viešo paskelbimo būdu. Tai buvo padaryta keturis kartus“, – aiškino V.Valeckaitė.
Transporto priemonės – tai buvo vienintelis Petravičių turtas, tačiau ieškovė į jį nepretendavo – prašė palikti vyrui.
