Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2023 05 31

Vyresni nei 65-erių metų gyventojai irgi gali tapti kraujo donorais

Lietuvoje populiarėjant neatlygintinai kraujo donorystei ir žmonėms vis aktyviau domintis, kas gali tapti kraujo donorais, Nacionalinis kraujo centras (NKC) šalies gyventojams primena, kad jais gali būti ne tik 18-65 metų amžiaus sveiki žmonės, tačiau ir vyresni nei 65-erių, kurie anksčiau iki tol buvo sėkmingai davę kraują ar jo komponentus, rašoma NKC pranešime spaudai.
Daumantas Gutauskas
Daumantas Gutauskas / NKC nuotr.

Norint tai padaryti, svarbu turėti šeimos gydytojo pažymą, kad senjorų sveikata yra gera ir galima neatlygintinai aukoti kraują. Skaičiuojama, kad kasmet kraujo ateina duoti daugiau nei 150 donorų, kuriems virš 65 metų.

Kaip pastebi NKC direktorius Daumantas Gutauskas, džiugina tai, kad augant susidomėjimui kraujo donoryste, vyresnio amžiaus žmonės ne tik noriai domisi galimybėmis kraujo donorais, bet ir jais tampa, o jei sveikata to neleidžia, deja, labai nusivilia.

Taip pat jis pabrėžia, kad kraujo donoru tapti gali ne kiekvienas, o kai kuriems net ir labai norint tą padaryti yra sunkiau, kadangi pirmiausia būtina atsižvelgti į pačio kraujo donoro sveikatą.

„Vyrams ir moterims, sulaukusiems 65-erių, kraujo donorystė yra oficialiai pristabdoma. Visgi svarbu žinoti, kad galimybės neatlygintinai dovanoti kraujo tikrai nepradingsta. Tai padaryti labai paprasta, gavus šeimos gydytojo pažymą apie tinkamą sveikatos būklę donacijai bei ją pateikus kraujo centrui. Vadinasi, jei pensinio amžiaus žmogus vis dar nori duoti kraujo, jam pakanka kasmet atlikti sveikatos tyrimus. Ir jei sveikatos būklė yra gera ir tai yra nurodyta šeimos gydytojo pažymoje, donorystė pratęsiama dar vieneriems metams. Suprantama, kraujo donorui tai yra šiokia tokia apkrova ir nepatogumas, tačiau žmogaus sveikata visada turi būti pirmoje vietoje“, – sako D.Gutauskas.

NKC direktoriaus teigimu, šiuo metu tarp kraują dovanojančių žmonių yra ir tokių, kuriems jau yra virš 70 metų. Jis džiaugiasi, jog kraujo donorystė lygiai taip pat populiarėja tiek labai jaunų, tiek ir vyresnių žmonių tarpe.

„Svarbiausia, kad nepriklausomai nuo amžiaus, vis daugiau gyventojų siekia pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais, nori prisidėti prie labai kilnių tikslų. Donorystė yra tarsi dvasinė higiena, nes duodamas kraujo žmogus atskleidžia savo gerumą. Juk jo dovanotas kraujas gelbsti pacientų gyvybes, kurie gydomi šalies gydymo įstaigose. Kasmet vidutiniškai kraujo ateina duoti daugiau nei 150 donorų, vyresnių nei 65 metų amžiaus“, – pabrėžia D.Gutauskas.

NKC duomenys rodo, kad Lietuvoje neatlygintina kraujo donorystė populiarėja. 2023 m. pirmąjį ketvirtį atėjusių donorų buvo 20 041, atliktų donacijų – 17 353, o surinkta daugiau nei 7500 tūkst. litrų kraujo. 2022 m. pirmąjį ketvirtį atėjusių donorų buvo 18 033, atliktų donacijų – 15 749, o surinkta kraujo – virš 7000 litrų.

Svarbu ir tai, kad auga donorų skaičius, kurie pirmą kartą gyvenime davė kraujo ir tapo donorais – vien šiemet per tris mėnesius tokių žmonių buvo 2145, o per pirmuosius tris praėjusių metų mėnesius - 2013 donorų, kurie pirmą kartą davė kraujo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?