Jos teigimu, tie, kam daugiau nei 54-eri, dar tik pradeda atrasti savanorystę, tačiau išmėginę supranta, kad tokia veikla turi ne vieną privalumą. Ir tai ne tik galimybė atrasti bendraminčių, bendrauti ar išsklaidyti vienatvę.
Naujas įrašas gyvenimo aprašyme
Jei iki šiol buvo kalbama, kad savanoriauti eina tik daug laisvo laiko turintis jaunimas, tai 54-erių ir vyresnio amžiaus savanoriai imasi neigti tokį nusistatymą. Savanoriauti vyresni lietuviai neretai pradeda ir todėl, kad neprarastų per gyvenimą įgytų įgūdžių ir kvalifikacijos, taip pat, kad įgytų naujų žinių.
„Būna, kad vyresnio amžiaus žmogus neturėjo progos išmokti dirbti kompiuterinėmis programomis, nes to jam niekada nereikėjo daryti. Būna ir taip, kad neturi žinių, kaip prisistatyti darbdaviui, kaip susikurti savo gyvenimo aprašymą, nes visada dirbo vienoje darbovietėje ir šių dalykų taip pat neprireikė. Savanoriaudami žmonės turi laiko gilintis į naujas žinias, atrasti naujas stipriąsias savo puses ir jas vėliau panaudoti darbe“, – pastebi J. Kuprytė.
Savanoriaudami žmonės turi laiko gilintis į naujas žinias, atrasti naujas stipriąsias savo puses ir jas vėliau panaudoti darbe.
Jos vadovaujamame projekte „Rezervuota vyresniems“ šiuo metu dalyvauja ar jau sudalyvavo per 30 vyresnio amžiaus žmonių. Išklausę mokymus didžioji jų dalis vėliau savanoriauja organizacijoje „Maisto bankas“ ir atlieka įvairias užduotis, tokias kaip duomenų surinkimas, dokumentų archyvavimas, komunikavimas su paramos gavėjais telefonu, darbas virtuvėje, sandėlyje, maisto paketų dalinimas ir t.t.
Būdas rinkti karmos taškus
Apie įkvepiančius pavyzdžius, kai savanoriai neribotam laikui pasiliko savanoriauti organizacijoje, kalba ir projekto „Vyresnio amžiaus savanoriškos veiklos skatinimas Telšiuose“ koordinatorė Greta Jakučiūnaitė. Jos kuruojamame projekte nuo 2018 m. birželio mėnesio iki dabar dalyvauja 41 žmogus, iš jų jau 30 užsiėmė savanoriška veikla, o 9 liko organizacijose ir toliau savanoriauja bei padeda vykdyti įvairias socialines veiklas. Anot G. Jakučiūnaitės, vienas iš pagrindinių savanorių tikslų – prasmingai praleisti turimą laisvą laiką ir pabendrauti su bendraminčiais, išsklaidyti vienatvę. Kiti nori būti naudingi visuomenei ir padėti šalia esančiam. Dar kiti savanoriai taip pat neslepia noro, kad per savanorystę galbūt pavyks ir įsidarbinti.
„Yra juokaujančių, kad savanoriaudami renka karmos taškus, bet didžioji dalis mūsų savanorių tiesiog džiaugiasi atradę vietą, kurioje gali užsiimti tuo, kas patinka. Štai turime moterį, kuriančią įvairiausius rankdarbius. Ji jau seniai norėjo savo darbais pasidalinti su kitais. Savanoriaudama ji gali ir pati mokytis naujų technikų, ir savo žiniomis pasidalinti su aplinkiniais. Džiaugiamės, kad į projekto veiklas yra įsitraukusių ir dirbančių žmonių, kurie dalį savo poilsio laiko skiria savanoriavimui“, – pasakoja G. Jakučiūnaitė.
Pasak specialistės, savanoriai imasi pačių įvairiausių darbų. Kai kurie prižiūri globos namuose gyvenančius senelius, kiti padeda vaikų darželiuose, neįgaliųjų draugijose, dar kiti vadinamosiose atiduotuvėse, kuriose reikia rūšiuoti įvairius žmonių atnešamus daiktus ir juos pristatyti socialinę atskirtį patiriantiems asmenims.
Yra juokaujančių, kad savanoriaudami renka karmos taškus, bet didžioji dalis mūsų savanorių tiesiog džiaugiasi atradę vietą, kurioje gali užsiimti tuo, kas patinka.
Padeda rasti širdžiai mielą veiklą
Tad kaip atrasti idėjiškai artimą organizaciją, kurioje norėtumėte savanoriauti? Pasak šioje srityje dirbančių specialisčių, galioja tos pačios taisyklės kaip ir ieškant darbo – reikia įsigilinti į savo norus, pomėgius, į tai, kokioje veikloje matytumėte naudos ir kitam, ir sau. Vyresniems žmonėms prieinamos įvairiausios savanoriavimo galimybės nuo gyvūnų priežiūros, gamtosaugos iki darbo su vaikais, seneliais ar sunkiau gyvenančiomis šeimomis ir t.t. O dažniausiai organizacijas vyresni žmonės atranda internete ar „Facebook“ tinkle, žinia taip pat sklinda „iš lūpų į lūpas“.
„Su į mus besikreipiančiais būsimais savanoriais susitinkame, išklausome, kokie yra jų poreikiai, norai, pakviečiame dalyvauti susitikimuose, kuriuose jie gali ugdyti įvairiausias savo kompetencijas, vėliau lankomės kitose savanoriškose organizacijose, ieškome, kokia veikla žmonėms būtų labiausiai prie širdies“, – sako J. Kuprytė.
Visgi, jei jaunimas linkęs išbandyti save įvairiose veiklose, ir ieškoti, kuri tinka labiausiai, tai brandaus amžiaus žmonės paprastai gerai žino, koks savanoriškas darbas jiems būtų tinkamiausias, kur geriausiai panaudotų turimas kompetencijas ir nuoširdžiai atlieka pavestas užduotis. Tai jiems leidžia gana greitai ir sėkmingai įsilieti į naują organizaciją ir tapti atviros savanorių šeimos dalimi.
