Vakcinacijos nuo COVID-19 eigą ir tempus L.Galkus trečiadienį aptarė nuotoliniame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.
Perėjo prie jaunesnių skiepijimo
Pirmiausia jis pastebėjo, kad vangiai skiepijasi vyresnio amžiaus asmenys, kuriems koronavirusas – pavojingiausias.
„Vyresnio amžiaus gyventojai – grupė, į kurią Sveikatos apsaugos ministerija ir ekspertai orientavosi labiausiai, aktyviausiai buvo skiepijama <...> iki balandžio mėnesio vidurio. Dabar tas aktyvumas labai sumažėjo“, – dėstė jis.
„Mes mažai paskiepijame asmenų, kurie yra vyresnio amžiaus. Šita grupė jau beveik išsisėmė. Jeigu žiūrėtume procentaliai, iš visų paskiepytų asmenų viena vakcinos doze kiekvieną dieną mes paskiepijame tik iki 10 proc. tų, kurie yra vyresnio amžiaus. Visos kitos vakcinos nukeliauja jaunesniems asmenims“, – tikino SAM specialistas.
Kadangi vyresnieji nesiskiepija, dėl to, anot jo, ir buvo nuspręsta pereiti prie jaunesnių skiepijimo:
Matome, kad 65 metų ir vyresnių gyventojų skiepijimas beveik sustojo.
„Dabar Lietuvoje pradėjome etapinę vakcinaciją, leidžiamės per amžiaus grupes žemyn, nes kuris laikas matome, kad 65 metų ir vyresnių gyventojų skiepijimas beveik sustojo.“
85 metų ir vyresni gyventojai – skeptikai
Vyresnių žmonių amžiaus grupėje mažiausiai paskiepyta 80 metų ir vyresnių gyventojų.
„Sunkiausiai mums sekasi su 80 metų ir vyresniais gyventojais. Čia – apie pusė gyventojų yra paskiepyti. O tarp 65 ir 80 metų – čia situacija geresnė, bendrai imunizacija artėja prie 70 proc.“, – pasakojo L.Galkus.
Jis apgailestavo, kad vyriausiųjų prikviesti vakcinuotis niekaip nepavyksta:
„Labiausiai gaila, kad 85 metų ir vyresnių gyventojų, nes čia, nors ir skiepijom anksčiausiai, nuo vasario vidurio, vis tik paskiepytų asmenų dalis yra santykinai maža, palyginti su kitomis Europos šalimis ir tuo, kaip joms sekasi skiepyti šią grupę.“
SAM duomenimis, 80 metų ir vyresnių žmonių grupėje pilnai vakcinuotų yra 40,57 proc., iš dalies – 11,59 proc., 3,64 proc. – persirgo COVID-19.
44,2 proc. šių žmonių imunitetas nežinomas arba jie jo neturi.
„Čia susiduriam su dideliu skepticizmu, nors savivaldybės suteikia ir pavėžėjimo paslaugas, ir skambino proaktyviai ne vieną ir ne du kartus, ir seniūnai, socialiniai darbuotojai buvo pasitelkti į pagalbą. Vis tiek nepavyko didesnio tos grupės paskiepijimo pasiekti“, – teigė L.Galkus.
Gerai imunizuoti medikai, švietimo darbuotojai
Kitose grupėse imunizacijos lygis, pasak jo, gana geras. Ypač tose, kurios nuo COVID-19 pradėtos skiepyti pirmosios.
„Tos grupės, kurias pradėjome skiepyti pirmiausiai, rodo gerus rezultatus. Medikų, sveikatos apsaugos sistemos imunizacija bendrai visoje Lietuvoje yra virš 85 proc., švietimo – apie 80 proc., socialinės globos – irgi apie 80 proc.“, – vardijo L.Galkus.
Jis pristatė ir tai, kaip Lietuvoje sunaudojamos skirtingų gamintojų COVID-19 vakcinos.
Gamintojo „BionTech“ ir „Pfizer“ sukurta „Comirnaty“ vakcina, SAM duomenimis, sunaudojama efektyviai.
„Kiekvieną savaitę nauja siunta yra efektyviai sunaudojama iki kitos savaitės pradžios, kada gaunama nauja siunta“, – pasakojo L.Galkus.
Šio gamintojo vakcinų Lietuva ir gauna daugiausiai, birželį šių vakcinų siuntos esą taip pat reikšmingai išaugs.
Gyventojai ir labiausiai renkasi „Pfizer“ vakciną, manom, kad rizikų nebus.
„Kadangi mūsų visa strategija iš esmės paremta „Pfizer“ vakcina, vadinasi, galėsime tikrai paskiepyti daugiau gyventojų. Turint omeny, kad gyventojai ir labiausiai renkasi „Pfizer“ vakciną, manom, kad rizikų nebus ir vakcinas, kurias gausim, pavyks gerai suskiepyti“, – prognozavo L.Galkus.
Ir toliau kaupiasi „AstraZeneca“ vakcina
Kalbėdamas apie „Moderna“ vakcinos sunaudojimą, jis pastebėjo, kad atotrūkis tarp to, kiek dozių pristatyta vakcinavimo centrams, ir to, kiek jų suskiepyta, yra.
Bet esą tik dėl to, kad savivaldybės dalį dozių atsideda revakcinacijai.
„Modernos“ irgi sunaudojimas yra geras, tik <...> pats vakcinų pristatymas nebuvo reguliarus. Dėl to savivaldybės atsideda dalį gautos vakcinos antram skiepui tam, kad užtikrintų antro skiepo dozę gyventojams“, – aiškino L.Galkus.
„AstraZeneca“ vakcinos gyventojai rinktis nenori, toliau kalbėdamas apie vakcinas pažymėjo SAM specialistas.
Tikrai susidursim su iššūkiu, kad šita vakcina išvis pasidarys nepaklausi.
„Vis dar turime iššūkių su „AstraZeneca“ vakcina, ypač dabar, kai sparčiai leidžiamės per amžiaus grupes žemyn.
Gyventojai tikrai nelabai nori rinktis „AstraZeneca“ vakcinos. Manom, kad po dviejų savaičių, kai gyventojai galės rinktis bet kokio gamintojo vakciną, tikrai susidursim su iššūkiu, kad šita vakcina išvis pasidarys nepaklausi“, – svarstė jis.
„Dabar daug skiepų nueina antrai vakcinos dozei, bet matome, kad skirtumas tarp to, ką gavome, ir to, kas sunaudojama, vis dar yra didelis – apie 50 tūkst. nepanaudotų „AstraZeneca“ vakcinos dozių“, – pridūrė L.Galkus.
„Johnson & Johnson“ vakcinas gaus visi
Vangiausiai, pasak jo, skiepijama „Johnson & Johnson“ gamintojo vakcina, nors kiekybiškai esą nepanaudota tik apie 12 tūkst. šios vakcinos dozių.
„Nemažai [vakcinų] išdalinta savaitės pradžioje, tai dėl to toks atotrūkis.
Pradžioje skiepijome ligoninėse gulinčius pacientus, nes patogu vieną kartą juos paskiepyti išrašant ir paleisti, bet matom, kad ligoninėse sunku tą srautą padaryti.
Pacientai ne taip ir greitai keičiasi, daug stacionaro lovų užimta COVID-19 pacientų, negalim ten nieko skiepyti“, – priežastis, kodėl sunkiai sekasi sunaudoti „Johnson & Johnson“ vakcinas, vardijo L.Galkus.
Dabar, anot jo, bus bandoma keisti jų skirstymo strategiją – „Johnson & Johnson“ vakcina taps prieinama visiems gyventojams savivaldybėse, ypač tiems, kurie gyvena nutolusiose vietovėse.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuva iki šiol gavo 1 mln. 515 tūkst. 335 vakcinos dozes, visos jos pristatytos į vakcinavimo centrus.
Iš viso sunaudota 1 mln. 347 tūkst. 824 dozės, nepanaudotų – apie 167 tūkst. dozių.
Pirma vakcinos nuo COVID-19 doze iki šiol pasiskiepijo 887 tūkst. 413 žmonių, abiem – 460 tūkst. 411.
Tikisi, kad vasarą imunitetą turės 70 proc. žmonių
Seimo komiteto posėdyje dalyvavusi SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė prognozavo, kad liepos pradžioje bent viena vakcinos nuo COVID-19 doze Lietuvoje bus paskiepyta iki 70 proc. visų gyventojų.
Tikimės, kad vasaros pradžioje turėsime iki 70 proc. imunitetą.
„Tikimės, kad vasaros pradžioje turėsime iki 70 proc. imunitetą.
Vien gegužės–birželio mėnesį mes gausime apie 1,8 mln. vakcinų ir planas yra toks, kad liepos pirmomis savaitėmis turėsime paskiepyta viena doze tarp 60–70 proc. populiacijos“, – kalbėjo ji.
Kanclerė žadėjo, kad siekiant paskiepyti vyresnius žmones ir toliau bus dedamos pastangos – formuojamos mobilios karo medikų komandos, vyksiančios pas šiuos asmenis tose savivaldybėse, kur panašių komandų nėra, ar ten, kur senyvo amžiaus žmonių skiepijimo rodikliai prasčiausi.
Kad realu iki vidurvasario nuo koronaviruso paskiepyti 70 proc. Lietuvos populiacijos, anksčiau yra sakęs prezidentas Gitanas Nausėda. Tai jis kėlė kaip tikslą.
„Manau, kad tiek ES planas, tiek ambicingas Lietuvos siekis iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų yra realus.
Žinoma, tai nevykta automatiškai, reikia dėti visas pastangas, ypač ES lygiu, derantis su gamintojais, kad būtų laikomasi terminų ir įsipareigojimų, kurie buvo prisiimti“, – dar vasarį kalbėjo šalies vadovas.
