Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) vasario 7 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjo Vytauto Giržado apeliacinį skundą dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo uždrausti pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo. Byla buvo nutraukta nustačius, kad ginčijamas įsakymas negalioja.
Pareiškėjas Vytautas Giržadas apeliaciniu skundu prašė panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. vasario 8 d. įsakymo 1 punktą, kuriuo pavedama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Toliau – VRM) Bendrajam departamentui atlikti pareiškėjo – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM direktoriaus pavaduotojo pakartotinį asmens kandidatūros tikrinimą, bei šio įsakymo 2 punktą, kuriuo uždraudžiama pareiškėjui jo kandidatūros pakartotinio tikrinimo metu dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
LVAT teisėjų kolegija nutartyje pažymėjo, kad atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į skundą, nurodė, jog pareiškėjo ginčijamas įsakymas buvo pripažintas netekusiu galios 2012 m. vasario 14 d. įsakymu. Vertindamas šias faktines aplinkybes byloje, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamas 2012 m. vasario 8 d. įsakymas, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu negali būti ginčo administracinėje byloje objektu.
Anot apeliacinį skundą nagrinėjusios LVAT teisėjų kolegijos, administracinės bylos iškėlimo metu aplinkybė, kad ginčijamas įsakymas jau buvo panaikintas kitu atsakovo administraciniu aktu, pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma, ji paaiškėjo po atsakovo atsiliepimo pateikimo į bylą, taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo akivaizdaus pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju, panaikinus skundžiamą aktą, neliko ginčo dalyko, t.y. paties reikalavimo, dėl kurio turėtų būti priimtas sprendimas.
LVAT teisėjų kolegija pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju, panaikinus skundžiamą aktą, neliko ginčo dalyko, t.y. paties reikalavimo, dėl kurio turėtų būti priimtas sprendimas. Kaip apeliaciniame skunde nurodė pareiškėjas, ginčijamo įsakymo galiojimo metu jam kilo neigiamos pasekmės, susijusios su tarnybinių pareigų vykdymo apribojimu, dezinformacijos apie jo nepatikimumą skleidimu, teisės dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija netekimu, tarnybos santykių nutraukimu, tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nebuvo pateikęs teismui skundo reikalavimų, kuriais siektų apginti įstatymuose numatytais būdais anksčiau paminėtas pažeistas teises, dėl to teismui nebuvo pagrindo vertinti tokias aplinkybes ir tirti ginčijamo įsakymo teisėtumą šiuo aspektu.
LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje neliko ginčo objekto, todėl byla teisme nagrinėjama negalėjo būti ir turėjo būti nutraukta Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
LVAT taip pat pažymėjo, kad tokia bylos baigtis neturi būti vertinama kaip pareiškėjo konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo nepagrįstas suvaržymas, nes neužkerta kelio teisės aktuose nustatytu būdu reikšti reikalavimus teisme dėl pažeistų subjektinių teisių gynimo ar ginčyti minėto įsakymo teisėtumą ginant savo teises kitose bylose, pažymima LVAT vyriausiosios specialistės Neringos Lukoševičienės ketvirtadienį išplatintame pranešime.
