Apsaugos nuo išorinių veiksnių
Remiantis Aplinkos ministerijos atlikta vyriausiųjų savivaldybių architektų apklausa, kiekvienas iš jų sutinka, kad vyriausiojo architekto pareigybė būtų įteisinta. Tiksliai apibrėžti minėtos profesijos atstovų teises, pareigas ir funkcijas privalu tam, kad jų darbui netrukdytų vienos ar kitos interesų grupės. Apklausa parodė, kad kai kurių miestų vyr. architektai jaučiasi gaunantys per mažai galios spręsti miesto plėtros, teritorijų planavimo ir kitus urbanistikos klausimus.
Vilniaus miesto vyr. architektas Artūras Blotnys teigė, kas su šia problema veikiausiai labiau susiduria mažesnių miesto savivaldybių architektai. A.Blotnys teigė, kad jo pareigos yra įteisintos ir jam jokių keblumų sprendžiant Vilniaus miesto architektūros ar urbanistikos klausimus nekyla. „Kituose miestuose gal juntama didesnė vienų ar kitų išorinių veiksnių įtaka, todėl vyr. architektams ten yra sunkiau. Manau, labai gerai, kad ministerija rengiasi reglamentuoti šios pareigybės teises ir pareigas. Juk žmogus, atsakingas už miesto planavimą, jo estetinį vaizdą, plėtrą ir kitus dalykus, turi turėti ne tik pareigų, bet ir teisių. Manau, tai tikrai palengvintų darbą.“
Kituose miestuose gal juntama didesnė vienų ar kitų išorinių veiksnių įtaka, todėl vyr. architektams ten yra sunkiau, – teigė A.Blotnys.
Pagerins darbo kokybė
Aplinkos ministerijos teigimu, tikslinga kiekvienoje savivaldybėje įsteigti vyriausiajam architektui pavaldžius etatus. Kitaip tariant, sudaryti visas reikiamas sąlygas vyr. architektui aktyviai dalyvauti miesto planavime.
Klaipėdos miesto vyr. architektas Almantas Mureika vienareikšmiškai pritarė, kad šis sprendimas yra labai reikalingas savivaldybėms: „Kai kuriose savivaldybėse vyr. architekto funkcijas atlieka kiti žmonės, pavyzdžiui, būna paskiriami inžinieriai, būna ir taip, kad vyr. architekto nėra visai. Manau, kad šis Aplinkos ministerijos siūlymas yra nukreiptas į darbo kokybę, tą norėčiau pabrėžti. Tikslas yra, kad urbanistiniai sprendimai būtų kaip įmanoma kokybiškesni.“
A.Mureika pridūrė, kad noras įvesti bendrą tvarką visoje Lietuvoje yra sveikintinas. Miestų planavimas negali būti chaotiškas, Aplinkos ministerija turi jį reguliuoti ir slopinti partijų užmojus reguliuoti vyr. architektų veiklą. Anot Klaipėdos miesto vyr. architekto, esant tokiai situacijai kaip dabar atsiranda vienokių ar kitokių nesusipratimų – Aplinkos ministerija, kuri leidžia teisės aktus, nesusikalba su tais vyr. architektų funkcijas atliekančiais asmenimis. Privalu suprasti, kad priimtų teisės aktų būtina laikytis visiems, nesvarbu, kuri partija valdžioje.
Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad pagal įstatymus vykdomas teritorijų planavimas ir racionali miesto plėtra užtikrina ne tik geresnę žmonių gyvenimo kokybė, bet ir saugo gamtą. Chaotiškai besivystantis miestas gali padaryti rimtos žalos aplinkos, kultūros paveldo objektams, gamtai ir saugomoms teritorijoms.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija