Tai numatyta antradienį registruotame Vyriausybės nutarimo projekte.
Jei būtų paskirta, D.Kreivienė nuo spalio 10 dienos taip pat eitų ambasadorės pareigas Maltai, San Marinui, būtų nuolatine Lietuvos atstove prie Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos.
D.Kreivienė nuo 2019 metų Užsienio reikalų ministerijoje (URM) eina Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamento direktorės pareigas.
Anksčiau ji yra ėjusi šio departamento vadovo pavaduotojos pareigas, dirbo Lietuvos ambasados Prancūzijoje vadovo pavaduotoja. Diplomatė ministerijoje dirba nuo 1998 metų.
D.Kreivienė – dabartinio energetikos ministro Dainiaus Kreivio sutuoktinė.
Lietuvoje ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.
D.Kreivys trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams teigė negalįs turėti jokios įtakos diplomatų paskyrimui, o balsuojant nusišalinsiantis.
Tačiau opozicijos politikai turi priekaištų. Opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vienas lyderių Aurelijus Veryga savo paskyroje „Facebook“ sakė neturįs jokio pagrindo abejoti siūlomo žmogaus kompetencija, tačiau išreiškė abejonių dėl giminystės ryšių.
„Jei jau kalbėti apie gimines, tai buvau viešai tampomas ir baudžiamas, teko net teismų maratoną praeiti dėl universitetinei ligoninei skirtų lėšų vėžiu sergantiems pacientams gydyti, nes ten dirba mano sutuoktinė.
O čia kaip suprantu viskas bus ok? Ministras, būdamas Vyriausybės, teikiančios kandidatūrą nariu, yra ne prie ko. Spėčiau, kad net nežinojo, kad toks teikimas bus...“, – ironizavo A.Veryga.
Portalas LRT.lt su klausimais apie D. Kreivienės skyrimą kreipėsi ir į URM. Ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė nurodė, kad tarp energetikos ministro (ar kitos srities ministro) ir URM departamento vadovo interesų konflikto negali būti, nes tarp minimų pareigybių nėra jokio pavaldumo.
