Kultūros ministerijos parengtoje prezentacijoje rašoma, kad šiuo metu kalno nuošliaužos laikinai stabilizuotos, taip pat buvo įgyvendintos kalnui „peržiemoti“ leidžiančios priemonės.
Be to, įrengta laikina stoginė Gedimino kalno aikštelėje, Kunigaikščių rūmai suveržti bei atstatytas pagrindinis takas į kalną.
Per daugiau nei metus buvo atkurtas Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito reljefas, įrengta vandens drenavimo sistema, atlikti avarijos grėsmės šalinimo, požeminio tunelio išėjimo konservavimo, šlaito apželdinimo, kiti darbai.
Taip pat sutvarkyta šiaurinė atraminė siena su parapetu ir senojo Arsenalo vakarinio korpuso galinė siena.
Visgi ministerija konstatuoja, kad kalno pietrytiniame ir vakariniame šlaite išlieka didžiausios rizikos susiformuoti nuošliaužoms. Prasčiausia padėtis fiksuojama pietrytiniame šlaite.
Kitais metais Kultūros ministerija planuoja įvertinti vakarinio ir pietrytinio šlaito galimų avarijų grėsmes ir atlikti suplanuotus tyrimus, statybos bei tvarkymo darbus.
Vyriausybinė komisija gruodį nusprendė pratęsti valstybės metu paskelbtą ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno. Ji paskelbta, kol tvarkymo darbai nebus baigti.
Tyrimai parodė, kad pagrindinė kalno problema – vanduo ir gruntas, o nuošliaužos formuojasi technogeninio grunto sluoksnyje, kuris atsirado 1985–1990 metais ant Gedimino kalno šlaitų.
Siekiant atkurti pilies gynybinės sienos perimetrą tada užpilta 6 tūkst. kubinių metrų grunto. Vietomis jo storis siekia net tris metrus.
Tokį supiltinį gruntą specialistai priskiria prie labai silpnų, turinčių daug organinės medžiagos, plytų nuolaužų ir kitų statybinių atliekų. Jis yra labai imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti.
