Neigiamą išvadą šią savaitę pateikė nacionaliniam saugumui svarbius sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija, ši išvada bus teikiama Ministrų kabinetui.
„Komisija remdamasi nacionalinio saugumo požiūriu įvertinto sandorį, priėmė išvadą, kad sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Tokią išvadą komisija teiks Vyriausybei“, – BNS penktadienį patvirtino premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
Ji sakė, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija „remiasi institucijų pateikta informacija, kuri negali būti viešinama“.
Valstybės įmonė „Lietuvos oro uostai“ BNS praeitą mėnesį patvirtino, kad „Nuctech“ dalyvavo konkurse įrengti bagažo tikrinimo sistemas.
Į vyriausybinę komisiją dėl kinų investicijų kreipėsi patys oro uostai ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
L.Kasčiūnas tuomet perspėjo, kad „Nuctech“ rentgeno patikros įranga oro uostuose gali kaupti duomenis apie keleivius ir bagažą, kurie pagal Kinijos įstatymus būtų prieinami Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms.
Pagal įstatymą, tarptautinius Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdanti Lietuvos įmonė yra pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąraše.
JAV laikraštis „Wall Street Journal“ pernai birželį pranešė, kad Jungtinių Valstijų agentūros ėmėsi aktyvios kampanijos prieš „Nuctech“ veiklą Europoje.
Straipsnyje buvo rašoma, kad Nacionalinio saugumo taryba ir keletas kitų JAV agentūrų stengiasi įtikinti Europos vyriausybes atsisakyti „Nuctech“, kurios krovinių, bagažo ir keleivių tikrinimo sistemos tampa įprastos jūrų ir oro uostuose bei pasienio kontrolės punktuose visoje Europoje.
Kinijos siekis įgyti technologinį pranašumą ir aktyvi investicijų skvarba didina kitų valstybių pažeidžiamumą.
Kritikai sako, kad „Nuctech“ mažų kainų strategija leidžia kelti prielaidas, jog įmonė veikia ne komerciniais pagrindais, o siekia užsitikrinti strateginės infrastruktūros kontrolę.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pernai perspėjo, kad „Kinijos siekis įgyti technologinį pranašumą ir aktyvi investicijų skvarba didina kitų valstybių pažeidžiamumą ir infrastruktūros kontrolės praradimo riziką“.
L.Kasčiūnas penktadienį pasveikino Vyriausybės sprendimą – politiko teigimu, jis rodo, kad ambicija per kelis metus pasiekti nepriklausomybę nuo nepatikimų technologijų tiekėjų grindžiama realiais darbais.
„Šis sprendimas rodo, kad Lietuva apsisprendė nebūti Kinijos kuriamos ir kontroliuojamos technosferos dalimi. Investicijos ir pirkimai strateginiuose sektoriuose turi atitikti transatlantinius saugumo kriterijus“, – BNS sakė L.Kasčiūnas.
