Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, kad projekto esmė nekinta – keičiamos tik sąvokos.
„Nepasakyčiau, kad įstatymas keičiamas iš esmės, keičiami daugiau formos reikalai, kiek tai susiję su galimais vertinimais dėl konstitucingumo“, – BNS sakė ministras.
„Pirmiausia keičiasi pats pavadinimas, nes iki tol buvo žydų bendruomeninio turto kompensavimo įstatymas, dabar yra žydų religinių bendruomenių turto. Turiu pripažinti, kad esmė dėl to nelabai keičiasi, nes ikikariniu laikotarpiu žydų bendruomenė ir žydų religinė bendruomenė buvo vienas ir tas pats“, – pridūrė R.Šimašius.
Anot jo, taip pat patikslintas aiškinamasis raštas: „Nustatyta, kad tas įstatymas neturi jokio santykio su restitucija.“
Pagal Vyriausybės parengtą projektą būtų kompensuota dalis nusavinto turto vertės, tačiau Seimas šio projekto dar nesvarstė.
Vyriausybė siūlo, kad 2012–2023 metais būtų išmokėta 128 milijonų litų kompensacija už nacių ir sovietų režimų nusavintą religinių bendruomenių turtą.
Numatoma kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų bendruomenių turėto nekilnojamojo turto, „kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų“, vertės, teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Teisingumo ministerija pabrėžia, kad įstatymo priėmimas nereikštų, jog Lietuva prisiima teisinę ar politinę atsakomybę už okupacijų padarytą žalą.
Anot projektų rengėjų, priėmus įstatymą būtų pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems pasaulio žydų bendruomenei ir tarptautinėms organizacijoms, atitinkamo nekilnojamojo turto perdavimas suteiktų Lietuvai politiškai tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo.
