Pagal naująją tvarką, po kurio laiko kapaviečių stebėjimo savivaldybėse sudaromos komisijos turės nuspręsti, ar konkreti kapavietė yra tvarkoma. Jeigu komisijos sprendimu ji yra apleista, savivaldybėms pavesta registruoti neprižiūrimus kapus ir viešinti informaciją apie juos internete.
Jeigu ir tai nepaskatins asmenų susitvarkyti kapaviečių, savivaldybė galės perleisti ją kitam asmeniui, kuris, praėjus 50-čiai metų nuo palaidojimo, galės ten laidoti kitus žmones.
Anot Vyriausybės, patvirtintos priemonės leis spręsti perpildytų kapų problemą. Kritikai teigia, kad nustatyta tvarka yra perteklinė.
Daugiau nei 30 kapinių prižiūrinčios įmonės „Naujininkų ūkis“ atstovas Darius Jakutonis sakė, jog nėra nustatyta kriterijų, kas yra sutvarkytas kapas.
Pasak jo, neprižiūrimus kapus bus sudėtinga suregistruoti, nes juos stebi per mažai darbuotojų.
„Tikrai šiuo metu neįsivaizduoju, kaip tą būtų galima padaryti, bet kai gausime nurodymus iš Vilniaus miesto savivaldybės raštu, stengsimės, dirbsime, jeigu to reikės“, – sakė D.Jakutonis.
Anot Vilniaus vicemero Gintauto Palucko, patvirtintai tvarkai poreikio nebuvo.
„Jeigu Seimas ar Vyriausybė nori įpareigoti savivaldybes spręsti apleistų kapų problemą, tai gali padaryti labai paprastu įrašu – tiesiog užtikrinti, kad savivaldybės aptarnautų tuos apleistus kapus“, – teigė vicemeras.
„Visokių registrų kūrimas, visokios kontrolės ir komisijos yra nereikalingas dalykas, nes tiesiog apkrauna nereikalingu darbu“, – pridūrė jis.
