Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis BNS ketvirtadienį sakė, kad premjeras dar nėra pasirašęs nutarimo projekto, kuriuo Seimas raginamas nepripažinti holokausto aukų gelbėtojų laisvės kovų dalyviais.
„Jį įmanoma grąžinti į artimiausią posėdį, nes dar premjeras nėra padėjęs parašo po tais nutarimo projektais, kurie buvo svarstyti praeitą posėdį. Techniškai tas yra įmanoma“, – sakė kancleris.
A.Mačiulio teigimu, šis klausimas Vyriausybėje buvo įtrauktas tarp nediskusinių klausimų, nes neigiamai išvadai nebuvo išsakyta jokių pastabų ministerijų atstovų pasitarime.
„Viskas vyko pagal griežtas biurokratines procedūras, o tas moralinis aspektas gal šiuo atveju buvo šiek tiek ir praleistas, įvertinat tai, kad buvo labai daug klausimų, metų pabaiga, visi siūlo įvairius projektus. Išėjo taip, kaip išėjo, bet nėra dar oficialiai išėjęs tas nutarimas“, – kalbėjo kancleris.
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ketvirtadienį sakė buvęs nustebintas savo vadovaujamos Vyriausybės diena anksčiau priimto sprendimo dėl pensijų žydų gelbėtojams ir žadėjo, kad prie šio klausimo bus grįžta.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė ketvirtadienį svarstė, kad valstybinės pensijos žydų gelbėtojams galėtų būti skirtos po pusmečio, atitinkamas lėšas numačius perskirstant biudžetą.
Ministrė taip pat tvirtino, jog laikėsi pozicijos, kad tokios pensijos būtų skirtos, tačiau projektui nepritarė Finansų ministerija.
„Be abejonės, mes matom galimybę peržiūrėt, ir mūsų pirminis variantas buvo, kad reikėtų galbūt ir patenkinti, rasti lėšų, ten reikia apie 2 mln., jei su šeimomis, bet ir Finansų ministerijos buvo įžvalga, kad šiai dienai valstybės biudžetas yra toks, kad negalėtų patenkinti, tai prioritetai buvo sudėlioti kitur“, – BNS sakė ministrė apie galimybę peržiūrėti Vyriausybės sprendimą.
Ministrų kabinetas pasiūlė Seimui kol kas nesvarstyti įstatymo, suteiksiančio laisvės kovų dalyvio teisinį statusą žydų gelbėtojams, kad šie galėtų gauti valstybinę pensiją.
Pažymoje, kuri pridėta prie Vyriausybės išvados, teigiama, kad 180 gyvų holokausto aukų gelbėtojų pripažinus laisvės kovų dalyvio statusą, jų valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai reikėtų po 860 tūkst. litų.
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ketvirtadienį sakė buvęs nustebintas savo vadovaujamos Vyriausybės diena anksčiau priimto sprendimo dėl pensijų žydų gelbėtojams ir žadėjo, kad prie šio klausimo bus grįžta.
Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 865 lietuvius, sąrašas yra nuolat pildomas.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės A.Pabedinskienės, realiausia, kad reikalingų lėšų tam bus numatyta peržiūrint 2014 metų biudžetą po pusmečio. „2014-ais nuo pusės metų bus peržiūra paties biudžeto, ir realiausias variantas, kad galima būtų (numatyti lėšas)“, – pažymėjo ministrė.
Vyriausybė trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadai, kad lėšų valstybinėms pensijos žydų gelbėtojams „dėl sudėtingos ekonominės situacijos skirti nėra galimybės“. Finansų ministras Rimantas Šadžius po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė, kad toks sprendimas priimtas įvertinus prioritetus.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė trečiadienį sakė buvusi priblokšta Vyriausybės siūlymo. Pasak jos, žydų gelbėtojai Lietuvoje yra garbaus amžiaus ir kasmet jų mažėja, todėl sunkiai suvokiamas atrodo Ministrų kabineto siūlymas atidėti įstatymo svarstymą.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami lietuvių kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.
Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 865 lietuvius, sąrašas yra nuolat pildomas.
