Valstybės tarnybos pertvarka į Vyriausybę grįžo iš Seimo po nepalankios Seimo kanceliarijos teisininkų išvados, kurią patvirtino ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).
Jų teigimu, Valstybės tarnybos įstatyme nustačius tik minimalius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus, o nenustačius maksimalių, ši tvarka gali prieštarauti Konstitucijai.
Pasak išvados, įstatyme nenumatyti ir maksimalūs valstybės tarnautojams mokėtinų priemokų dydžiai, o tai prieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl piliečių teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą ir teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą.
Valstybės tarnybos pertvarkos projektai buvo įtraukti į spalio 10-osios nenumatyto Seimo posėdžio darbotvarkę, bet po TTK išvados išimti.
Vienas ir reformos rengėjų, premjerės patarėjas Vitas Vasiliauskas nesutiko su priekaištais dėl prieštaros Konstitucijai, bet žadėjo įvertinti Seimo teisininkų pastabas.
Jis pažymėjo, kad reforma yra „struktūrinis pokytis ir jo niekas neatsisako“.
Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais.
Įstatymų pataisų paketu būtų keičiama darbo apmokėjimo tvarka: pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą. Taip pat siūloma stiprinami vadovų įgaliojimus, centralizuoti vadovų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.
