„Informavau Vyriausybę, kad dabar „Kauno tiltai“ yra atlikę darbų už 32 mln. litų, jie varo į priekį, bet atitinkamai reikia didesnės injekcijos 2014 ir 2015 metais. Mes, savivaldybė, taip pat savo dalį norime įdėti, bet žinant mūsų įsipareigojimus dėl Žalgirio arenos, dėl Girstučio plaukimo centro, be skolinimosi limito padidinimo negalėsime savo dalies įdėti. (...) Dabar pritarė, kad nuo 40 proc. iki 50 proc. didins. O viskas galutinai spręsis, kai ketvirtadienį tvirtins (Seimas – BNS) valstybės biudžetą“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė A.Kupčinskas.
Jis BNS teigė, kad 10 proc. punktų padidintas limitas leistų savivaldybei pasiskolinti papildomai 25-30 mln. litų: „Maždaug 25 mln. litų būtų galima pasiskolinti, galbūt iki 30 mln. litų.“
Anot mero, kol kas tilto statybos rangovei – bendrovei „Kauno tiltai“ sumokėta tik 12 mln. litų, todėl padidinus skolinimosi limitą, norima sumokėti dabartinę 20 mln. litų skolą.
„Tilto vertė – 106 mln. litų, padaryta už 32 mln. litų, bet bendrai padengta tik 12 mln. litų. Mums skaitliukas sukasi už 20 mln. litų. (...) Kitiems metams reiktų apie 40 mln. litų, o kiti metai pareikalaus ypatingų lėšų sąnaudų, bet dabar mes galvotume padengti tą dalį, už kurią nesumokėta – iki 20 mln. litų“, – sakė A.Kupčinskas.
Meras BNS tvirtino, kad padengę dabartinę skolą „Kauno tiltams“, tikisi, jog po to bendrovė vėl padarys dalį darbų savo lėšomis, o savivaldybė ieškos tolesnių paramos būdų.
„Dabar atsiskaitom ir ieškosim tolimesnių finansavimo šaltinių. Jei Vyriausybė skirtų lėšų, tai aš manau, kad būtų įmanoma užbaigti laiku. „Kauno tiltai“ finansiškai pajėgi bendrovė, manau, dalį darbų vėl savo lėšomis atliktų, o mes tada vėl ieškotume finansavimo šaltinių, nes mūsų įsipareigojimas yra per 12 mėnesių atsiskaityti“, – aiškino A.Kupčinskas.
Jis BNS sakė, kad likę pasiskolinti pinigai atitektų Savanorių prospekto estakados sutvarkymui, Petrausko gatvės rekonstrukcijai bei Karinių oro pajėgų II-ojo Paieškos ir gelbėjimo tarnybos posto perkėlimui iš Aukštosios Fredos į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą.
„Ta paskola mums labai padėtų, tų pinigų nepravalgytume, o skirtume investiciniams projektams, kurių turime nemažai“, – teigė meras.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius tikino, kad iš Kelių priežiūros ir plėtros fondo Panemunės tiltui kitąmet bus skirta ne mažiau kaip 5 mln. litų.
„Tiek šiais metais yra netoli 6 mln. litų, tiek praeitais metais buvo 5 mln. litų numatyta (Kelių priežiūros ir plėtros fonde – BNS). Ir kaip informavo meras, iš valstybės viešųjų finansų tilto statybai sumokėta 12 mln. litų, iš kurių 11 mln. litų yra KPP lėšos ir tik 1 mln. litų – miesto savivaldybės. (...) Kitais metais bus ne mažiau nei šiemet skirta“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė R.Sinkevičius.
Panemunės tiltą nugriovusi ir naują turinti statyti bendrovė „Kauno tiltai“ darbus po truputį vykdo savo lėšomis, nes miestas jų neskiria, o Vyriausybė taip pat teigia neketinanti jo finansuoti.
Žiniasklaidoje skelbta, kad dėl stringančio finansavimo tiltas nebus pastatytas iki 2014 metų spalio, jo statyba gali užtrukti ilgus metus. Pasak A.Kupčinsko, pagal sutartį darbai turi būti baigti iki 2015 metų liepos.
Tiltas sujungs A.Juozapavičiaus prospektą ir Tilto gatvę ir yra svarbus Kauno transporto infrastruktūros projektas. Naujasis tiltas bus 273 metrų ilgio ir 20,8 metro pločio, turės keturias eismo juostas, dabartinė perdanga bus išardyta ir ant rekonstruotų atramų įrengta nauja plieno ir betono perdanga.
Kiekvienos savivaldybės skolinimosi limitai skiriasi. Premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau yra teigęs, kad nedidins savivaldybių galimybių skolintis, nes jų skolos 2013 metų viduryje siekė 75 proc. pajamų.
