Vyriausybė trečiadienį nusprendė paminklui ir su juo susijusiems darbams skirti 24 tūkst. eurų. Dar 20 tūkst. eurų bus skirta prezidento Kazio Griniaus kapo teritorijai tvarkyti Kazlų Rūdos savivaldybėje, po 19 tūkst. eurų numatyta iniciatyvos „Šimtmečio savanoriai“ reklamos kampanijai, fotografijos ir medijos parodai, skirtai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.
Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus sakė, kad pinigai numatyti parengiamiesiems J.Basanavičiaus skulptūros ir aikštės tvarkymo darbams, bet ne pačiam paminklui. Jis priminė, kad anksčiau Vyriausybė buvo numačiusi beveik 60 tūkst. eurų skulptūrai, kurią svarstyta lieti pagal tarpukario skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus maketą, priklausantį Nacionaliniam dailės muziejui. Tačiau Vilniaus savivaldybei ir muziejui bei Kultūros ministerijai nesutariant dėl paminklo vietos pinigai atiteko Lukiškių aikštei tvarkyti. Savivaldybė apsisprendė paminklą statyti prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos, šiuo metu laukiama architektūrinių idėjų paminklui bei vietos sutvarkyti.
„Yra tam tikros baimės, kad gali ištikti tokia nesėkmė, kaip nutiko ir su Lukiškių aikštės projektu. Yra daugybė diskusijų – kai meno žmonės ima ginčytis, yra labai sunku. Aišku tik viena – apsispręsta dėl vietos, ir prasideda procesas dėl vietos tyrinėjimo, paminklo projektavimo ir galbūt jau 2018-aisiais mes paminklą turėsime“, – BNS sakė R.Vaitkus.
Vyriausybė taip pat skyrė po 7 tūkst. eurų kilnojamajai parodai „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“ bei Lietuvių–sanskrito kalbų sąsajų studijų žodynui parengti ir leidybai lietuvių, anglų, rusų kalbomis. Dar 5 tūkst. eurų skirta mokymams apie totalitarinių režimų nusikaltimus ir parengti programai, kuri skirta nusikaltimų žmogiškumui prevencijai ir tolerancijai ugdyti.
Be jau anksčiau numatytų lėšų, papildomi 5 tūkst. eurų skirti projektui „Misija Sibiras“, 2 tūkst. eurų – paminklui lietuvių tremtiniams Rusijos Tomsko srityje, dar 14 tūkst. eurų papildomai skirta jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo programai „Gyvenu laisvai: pilietinės visuomenės stiprinimas per gebėjimą kritiškai vertinti informaciją“.
Dėl paminklo J.Basanavičiui diskutuojama nuo 2014-ųjų pabaigos. Jo pastatymas numatytas Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje. Savivaldybė tikisi, kad paminklą pavyks pastatyti anksčiau, nei 2018 metais, kai bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis.
Peripetijos dėl paminklo vietos, kaip skelbta žiniasklaidoje, gali sietis ir su Generalinės prokuratūros bei STT atliekamu politinės korupcijos tyrimu, kuriame įtarimai dėl kyšininkavimo pateikti koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui. Koncerno valdybos narys Romanas Raulynaitis BNS yra sakęs, kad „MG Baltic“ prisidės finansuojant paminklo statybą sostinėje, tačiau norėtų, kad paminklo statybą organizuotų Nacionalinio muziejaus vadovė Birutė Kulnytė ir kad priimtina idėja statyti paminklą būtent K.Sirvydo skvere.
Teisėsauga išsamesnės informacijos apie minėto tyrimo detales kol kas nėra pateikusi.
J.Basanavičius yra vienas iš ryškiausių XIX amžiaus pabaigos tautinio atgimimo pradininkų. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.
