Išvadoje Vyriausybė nurodo palaikanti siūlomų pataisų tikslą – „leisti kariams savanoriams įgyvendinti pasyviąją rinkimų teisę (kandidatuoti rinkimuose)“.
Tačiau dokumente nepritariama nuostatai dėl galimybės savanoriams derinti tarnybą su politinėmis pareigomis, nes Konstitucija draudžia tikrosios karo tarnybos kariams būti Seimo ar savivaldybių tarybų nariais.
Vyriausybė teigia, kad kariams savanoriams turi būti privaloma kandidato anketoje nurodyti informaciją apie savo tarnybą, nes tai leistų užtikrinti, jog „išrinktas asmuo eitų tik vienas iš minėtų pareigų“.
Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė laikosi pozicijos, kad priklausymas Krašto apsaugos savanorių pajėgoms yra tikroji karo tarnyba.
Tačiau ministerijos ir kariuomenės vadovybė neprieštaravo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimui leisti į savivaldybių tarybas šiemet išrinktiems kariams savanoriams eiti abi pareigas.
Vyriausioji rinkimų komisija praėjusią savaitę sutarė, kad savanoriai gali dalyvauti kitų metų Seimo rinkimuose.
Kariuomenė tvirtina, kad politikų dalyvavimas Krašto apsaugos savanorių pajėgose kelia riziką turėti „popierinę kariuomenę“, nes nebus aišku, ar šie asmenys prisistatytų į dalinius mobilizacijos atveju.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, kariais savanoriais tarnauja kiek daugiau nei 5 tūkstančiai žmonių.
Kariais savanoriais gali tarnauti 18–60 metų amžiaus Lietuvos piliečiai. Žmogui tapus kariu savanoriu, jis siunčiamas į trijų savaičių trukmės įgūdžių kursą, paskui kariai savanoriai dažniausiai tarnauja savaitgaliais, per metus pratybose jie dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų.
