Galutinį sprendimą ketinama priimti trečiadienio Ministrų kabineto posėdyje, po Vyriausybės pasitarimo pranešė premjeras Andrius Kubilius.
„Tam, kad būtų įgyvendinamas įstatymas, įvairios žydų bendruomenės turi įsteigti fondą, ir Vyriausybė turi patvirtinti, kad tam fondui bus skiriami pinigai. Šiandien pasitarime aptarėme ir tikiu, kad trečiadienį priimsime Vyriausybės nutarimą, kuriuo įstatymas bus pradėtas įgyvendinti“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas.
Pasak premjero, kaip ir priimant įstatymą, taip ir dabar kai kurios žydų organizacijos nesutinka su siūloma tvarka, tačiau teigė, kad jokių naujų argumentų nėra, o didžiausios organizacijos įstatymą vertina palankiai.
„Kiek galime spėti iš gautų Vyriausybėje raštų, tos pačios bendruomenės su tais pačiais argumentais ir toliau lieka prieštaraujančios to įstatymo įgyvendinimui. Naujų kokių nors argumentų nėra, todėl apsvarstę visą pasirengimą įstatymo įgyvendinimui esame pasirengę trečiadienį priimti sprendimą“, – kalbėjo A.Kubilius.
„Tai yra Lietuvos valstybės geros valios aktas, atsižvelgiantis į visas istorines aplinkybes. Įstatymas palankiai vertinamas didžiausių pasaulyje veikiančių žydų organizacijų“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas.
Geros valios kompensacijos fondas kaip viešoji įstaiga buvo įsteigtas dar pernai. Tačiau tam, kad galėtų disponuoti pinigais, reikia, jog jis būtų paskirtas Vyriausybės.
Fondo įstatuose numatyta, kad valstybės skiriamas turtas bus naudojamas finansuoti žydų švietimo, religinę, mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros ir kitokią visuomenei naudingą veiklą.
Fondas taip pat numato remti Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusius ir nuo totalitarinių režimų nukentėjusius žydų tautybės asmenis.
Numatyta, kad fondo valdybą sudaro 12 narių, kurie atstovauja Lietuvos žydų bendruomenei, Lietuvos žydų religinei bendruomenei ir kitoms žydų religiją, sveikatos apsaugą, kultūrą ir švietimą Lietuvoje puoselėjančioms organizacijoms ir įstaigoms.
Pernai vasarą Lietuvos Seimas priėmė Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą.
Pagal įstatymą, per dešimtmetį į specialų fondą turės būti pervesta 128 mln. litų kompensacija už totalitarinių režimų nusavintą turtą. Šie pinigai galės būti naudojami Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje.
Šiemet valstybės biudžete numatyti 3 milijonai litų, kurie turėtų būti skirti nuo holokausto nukentėjusiems asmenims.
„Yra numatyti 3 mln. litų specifinei grupei žmonių – nuo holokausto nukentėjusiems asmenims. Mes ir tikimės, kad tie asmenys ir gaus tuos pinigus“, – žurnalistams sakė ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis.
Pasak jo, kartu Vyriausybė pirmadienį nusprendė paprašyti, kad būtų aiškiai įvardijama, kokiais principais remiantis bus skirstomi pinigai.
Komentuodamas žydų ortodoksų ir Kauno žydų bendruomenės prieštaravimus, D.Matulionis teigė, kad dabar visa atsakomybė tenka vienijančiai organizacijai – Lietuvos žydų bendruomenei.
„Yra daug įvairiausių žydų organizacijų, bet yra viena vienijanti Lietuvos žydų bendruomenė, kuri yra ir įstatyme įvardyta. Todėl mes ir pavedėme, paprašėme, kad jie sukurtų tą fondą ir įtrauktų į valdybą atitinkamų žydų organizacijų asmenis“, – kalbėjo kancleris.
„Jeigu kas nors nėra įtrauktas, čia jau ne mūsų problema. Mes negalime atsakyti už pačią Lietuvos žydų bendruomenę, kuri ir sukūrė to fondo įstatus. Taip – yra ir Kauno žydų bendruomenė, ir ortodoksai žydai, kurie nepatenkinti. Bet pusę metų vyko diskusijos dėl pačių įstatų. Ten yra nuostatos, jos pakankamai atviros. Jeigu žydų organizacija pageidauja dalyvauti valdyboje, ji gali kreiptis ir tada pagal tam tikrus kriterijus vertinama, ar ji atitinka, ar ne, ir įtraukiama arba neįtraukiama. Reikia išfiltruoti ir tokius galimus atvejus, kai tam tikri apsišaukėliai bando įeiti į valdybą skirstyti tų pinigų“, – sakė D.Matulionis.
Įstatyme numatyta kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų bendruomenių turėto nekilnojamojo turto, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų.
Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200 tūkst. žydų, bet holokausto metu didžioji jų dalis buvo išnaikinta nacių ir vietos kolaborantų. Šiuo metu, anot žydų bendruomenės, Lietuvoje gali gyventi apie 5 tūkst. žydų.
